Reportažą žiūrėkite čia.
Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas (AT) nagrinėjo jos
skundą, kuriou prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Šia nutartimi E.Kusaitės prašymas buvo patenkintas iš dalies - jai
leista registruotis ne du, o vieną kartą per savaitę pagal
gyvenamąją vietą - Vilniuje.
„Noriu paprašyti, kad panaikintumėte man skirtą kardomąją
priemonę, nes teismas nepakankamai atsižvelgė į mano ir mano
gynėjo argumentus“, - AT posėdyje kalbėjo E.Kusaitė, kurios
baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
„(Kardomoji priemonė - BNS) yra visiškai nereikalinga, nes aš
realiai jokios nusikalstamos veikos nepadariau“, - teismą tikino
kaltinamoji.
Pasak jos advokato Kęstučio Stungio, kardomoji priemonė yra
nereikalinga, nes tuomet, kai buvo paleista į laisvę, mergina nei
bėgo, nei slėpėsi, nei trukdė ikiteisminiam tyrimui. Be to,
gynėjo teigimu, kardinaliai skiriasi Lietuvos ir Rusijos įstatymuose
apibrėžtos terorizmo sąvokos, o E.Kusaitės kaltės pagrindai esą
nurodomi pagal Rusijos įstatymus.
Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda stebėjosi,
kodėl E.Kusaitė skundžia nutartį, kuri esą jai buvo palanki.
„Ko prašė, tą ir gavo (...) Šioje dalyje man sunku suprasti -
negali skųsti, ką prašei ir gavai. Tai ne skundas, o prašymas
panaikinti kardomąją priemonę“, - kalbėjo prokuroras.
Savo verdiktą AT skelbs sausio 31 dieną.
Prokurorai tvirtina, kad prieš daugiau nei metus sulaikyta 21
metų mergina buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis
ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje
Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos respublikoje.
Anksčiau E.Kusaitė sakė, kad prisipažinimas buvo išgautas
smurtu, o kai kurie žmogaus teisių gynėjai ir politikai kėlė
klausimus dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.
Prokurorai kaltinimus kategoriškai atmeta.
E.Kusaitė devynis mėnesius buvo suimta, tačiau pernai
rugpjūtį teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti
laisvėje.