Tai rodo tinklalapio Wirtualna Polska surengta apklausa, kurioje
dalyvavo beveik 9 tūkst. žmonių. Jos duomenimis, tokį kišimąsi
neigiamai vertina net 75 proc. respondentų. Priešingai galvoja vos
23 procentai.
Kai kurių politikų teigimu, neigiamą požiūrį į Katalikų
bažnyčią pakurstė praėjusių metų įvykiai, ypač ginčas dėl
kryžiaus, kuris prie prezidentūros rūmų buvo pastatytas po
Lenkijos vadovo Lecho Kaczynskio žūties.
Įtakos taip pat galėjo turėti hierarchų gąsdinimas atskirti
nuo Bažnyčios tikinčiuosius, kurie pritars dirbtiniam apvaisinimui,
ir vienuolio Ludwiko Wisniewskio atviras
laiškas vyskupams, kuriame teigiama, jog „bemaž pusė dvasininkų
yra užsikrėtę ksenofobija, nacionalizmu ir gėdingai dangstomu
antisemitizmu“.
Žinomas lenkų sociologas profesorius Stanislowas Krajewskis
sako, jog „kai kurie kunigai remia
konkrečias politines partijas, tačiau dar dažniau išsako
požiūrį, jog visos partijos turi veikti laikydamosi normų, kurias
nustato Bažnyčia“.