„Greičiau nepavyks, nes vien mėnesį laukiame, kol mums bus
pateikti visi tyrimui reikalingi dokumentai“, - BNS sakė komisijos
sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas.
Tačiau jis taip pat įspėjo, kad tyrimas gali būti nutrauktas:
„Praktika rodo, kad ne visa informacija, paskelbta žiniasklaidoje,
būna tiesa, 50 proc. atvejų ji nepasitvirtina ir tyrimas dėl to
būna nutrauktas“.
Jis nesiėmė komentuoti galimų D.Kreivio veiksmų, kuriuos jis
turėjo atlikti siekdamas išvengti galimo interesų supainiojimo,
skirstant Europos Sąjungos (ES) paramą.
„Kiekvienu atveju būna skirtingos situacijos, nors aplinkybės ir
panašios“,- sakė VTEK atstovas.
Jis pažymėjo, kad bus aiškinamasi apie visas procedūras ir
žiūrima, ar visuomet laikytasi reikalavimų iškilus interesų
konfliktui dėl informacijos apie tai pateikimo, deklaravimo ir
susilaikymo per sprendimų priėmimą.
VTEK tyrimą nusprendė pradėti Seimo opozicijos lyderio Algirdo
Butkevičiaus prašymu išsiaiškinti, ar D.Kreivys galėjo,
nesilaikydamas įstatymu nustatytos nusišalinimo pareigos, dalyvauti
priimant sprendimus, susijusius su įmonių „Stamija“ ir „Makveža“,
kurių pagrindinė akcininkė yra D.Kreivio motina, ir tai galbūt
paskatino „neįprastai sėkmingą“ įmonių plėtrą.
D.Kreivys neigia žiniasklaidos pranešimus, neva su juo anksčiau
susijusios įmonės yra gavusios valstybinių užsakymų ir paramos.
D.Kreivys teigė kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją,
prašydamas įvertinti jo pateiktą turto deklaraciją, valstybei
sumokėtus mokesčius ir viešai informuoti apie išvadas.
Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje turto deklaracijoje
už 2009 metus D.Kreivys nurodė, jog turi turto, kurio vertė 483
tūkst. litų, ir 109,3 tūkst. litų piniginių lėšų. Ministro
žmonos Dalios Kreivienės 2009 metų deklaracijoje nurodyta, kad ji
turi 175,4 tūkst. litų vertės turto ir 34 tūkst. litų piniginių
lėšų.
Skandalas dar labiau įsiplieskė spaudai ketvirtadienį
paskelbus, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies
valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir
bendrovės „Dalsta“ bei ir „Bikusta“ gavo maždaug 6 mln. litų ES
lėšų.
Pernai rugsėjį ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo
patvirtinta ES parama dviem projektams, kurių konkursus laimėjo
minėtos bendrovės - Karoliniškių gimnazijos renovacijai skirta
daugiau kaip 2,34 mln. litų, o „Ąžuolyno“ mokyklai - 3,64 mln.
litų.
VTEK 2009 metais yra nusprendusi, kad buvęs socialinės apsaugos
ir darbo ministras Rimantas Dagys supainiojo viešuosius ir privačius
interesus, atsilygindamas savo rėmėjai - bendrovei „Elektros zona“.
Anot komisijos, R.Dagys, pasirašydamas įsakymą dėl Europos
Sąjungos (ES) paramos skyrimo bendrovei, kuri jam suteikė finansinę
paramą savarankiškai kandidatuojant į Seimą, ir nedeklaravęs
galimo konflikto, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Pasak spaudos, į Kauno Šilainių vienmandatėje apygardoje
kandidatavusio ir nugalėjusio konservatoriaus R.Dagio rinkimų kasą
Kauno bendrovė „Elektros zona“ pervedė 16 tūkst. litų. 2009-ųjų
balandžio pabaigoje R.Dagys pasirašė įsakymą, kuriuo bendrovė
gavo 252,8 tūkst. litų Europos Sąjungos paramos.
