Kaip tarė, taip padarė. Vanduo išbėgo, abu tarybininkai (Tarybos galva ir pusgalvis) sėkmingai pasiekė krantą ir iš saugaus atstumo stebėjo, kaip vandenyje be gelbėjimosi ratų kepurnėjasi remiamieji, kuriuos jiedu pasmerkė nuskęsti ne pikta valia, o iš gryno altruizmo (nes padalijo „kožnam pabožnam po medalikėlį“, kaip kadaise sakydavo neišprusę kaimiečiai).
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – šviesiau taps Lietuvoje, nelikus tų amžinai viskuo nepatenkintų kultūros savaitraščių ir žurnalų. Dėl sumanių Fondo tarybos sprendimų visi turės tapti vienkartiniais (na, gal ketvirtiniais) almanachais, bet, žinoma, tai bus ne pranašysčių rinkiniai, kokius leido atsilikę senovės egiptiečiai, graikai, romėnai, net kinai, o tikri, tačiau visiškai neperiodiniai, kultūros leidiniai.
„Valtyje“ profilaktiškai reikėtų pradurti dar keletą skylių, tada tie, kurie šiemet per stebuklą nenuskęs, garantuotai atsidurs dugne kitąmet. Vadinasi, sutaupytas lėšas bus galima padalyti vis naujiems, kitokiems, vis geresniems paraiškovams, kurie leidžia iš principo neperiodinius leidinius, skirtus savo artimiesiems, giminaičiams ir negausiems bičiuliams. Gal ateis ir toks laikas, kai už SRTR fondo lėšas išsileisti gimtadienio atviruką galės kiekvienas kultūringas Lietuvos pilietis! Bučys net apsiašarojo, suvokęs, kokią naudą išmintinga jo vadovaujamos Tarybos politika atneš visuomenei. „Tik priešas tavo priešams“ esu, – dievagojosi rašytojas, kadaise taip pavadinęs vieną savo romaną, kurio neįmetė į laužą kartu su stirta autorinių kritikos knygų, kai surengė labiau už prozą ir poeziją jį išgarsinusią autodafė.
„Nekritikuokite ir nebūsite kritikuojami, gal net būsite labiau remiami“, – mąstė pirmininkas Bučys, en face ir profiliu fotografuojamas papirmininkio Staselio. Tas nuotraukas kodiniu pavadinimu „Rūpintojėlis“ ketina išspausdinti visi tie kultūros savaitraščiai ir žurnalai, kurie per klaidą galbūt išplauks, nebus nuskandinti net ir šios tarybininkų sukelto cunamio, suprask, reformų, bangos. Kai kurie gal įdės šalia ir kultūros ministro portretą – juk visai neseniai jis dramatiškai klausė: ar dar įmanomi teigiami kultūros leidinių vadybos ir rėmimo pokyčiai? Taip, įmanomi! – užtikrino Bučys su Staseliu, jei kas ir neįmanoma, tai tik tų leidinių išgyvenimas, pritaikius kolektyvinio bado dietą, bet net Holivudo gražuolės jos laikosi, kartu išlaikydamos ypač dailias kūno formas.
Daugiau dailių kūno formų nepakenktų ir kultūros leidiniams, žiūrėk, išpopuliarėtų jie kaip koks Playboy ar bent jau Stilius su Žmonėmis. Juk visiems Lietuvoje rūpi, su kuo miega Portman, Kidman ir net Merkel, nesumerkianti akių dėl krizės, visiems smalsu sužinoti, kodėl Berlusconis sugulovėms nemoka nė cento ir kokie smagūs rusų milijonierių nuotykiai Kurševelyje… Beje, šiose prabangos varžybose rusams ant kulnų lipte lipa ukrainiečių oligarchai. Antai toks Pinčiukas, buvusio Ukrainos prezidento Kučmos žentas, Alpėse, kalnų slidinėjimo kurorte, už pokylį nė nemirktelėjęs sumokėjo 5 milijonus eurų! O jeigu pasikviestume jį paslidinėti ant Sapieginės kalno?
Kaip papilnėtų biudžetas! Ir nėra čia ko kuklintis ar varžytis, juk antai buvusiai NBA „žvaigždei“ Dennisui Rodmanui viešnagė Vilniuje „tarp dailių ilgakojų manekenių“, kaip rašo Stilius, turėjo net labai patikti. Bet kas tą pinigų pritvinkusį Pinčiuką pakvies? Mūsiškiai pinčiukai labiau rūpinasi, kaip Strasbūro teisme kokį milijoną eurų prisiteisti iš Lietuvos. Kai kam labai gerai, kad Europa tokia dosni ir mielai dalija pinigus iš mūsų kišenės, ypač daug duoda tiems, kurie jau ir šiaip nemažai jų yra išsidaliję, kaip antai toks eksbankininkas Kravtas. Deja, kiti šviesos tunelio gale nemato, o skylių valtyje vis daugėja. Bet juk seniai įrodyta, kad skęstančiųjų gelbėjimas – visai ne juos nuskandinusiųjų reikalas.
Dėl čia išdėstytų priežasčių apsilankiusi Pinigų muziejuje pamilau kiekvieną savo kilogramą. Mat pasisvėrusi specialiomis svarstyklėmis sužinojau, kiek kainuočiau, jei būčiau nulieta iš sidabro, aukso ar platinos. Nenorėjau išeiti iš šio visais atžvilgiais brangaus kultūros centro, ketinau visiems laikams likti ant tų svarstyklių kaip paminklas pasaulio valiutoms, bet Reinoldijus Š. mandagiai paaiškino, kad tokių norinčių yra beveik trys milijonai. Jiems visiems paskirstyti stovėjimo ant svarstyklių laiką pagal svorį, norą ir orą galėtų nebent du jau minėti tarybininkai – Bučys su Staseliu, gebantys legaliais būdais numarinti visus tamsuomenės priešus…
Tiesiai iš Pinigų muziejaus
Krescencija ŠURKUTĖ