R.Alekna BNS pažymėjo mero poste esantis per trumpai ir
pasiūlė šiuo klausimu kreiptis į R.Adomavičių ar V.Milėną.
V.Milėnas savo ruožtu rekomendavo komentarų klausti R.Adomavičių.
Pats vicemeras BNS aiškino, kad klaidos užprogramuotos dar
planuojant projektą ir sakė, kad atsakingiausi - buvusios kadencijos
savivaldybės vadovai.
„Aš manau, kad atsakomybę turėtų prisiimti bilieto diegimą
kuravęs vicemeras Romas Adomavičius, administracijos direktorius,
„Susisiekimo paslaugų“ atstovai. Blogiausia, kad gyventojams kyla
nepatogumų dėl nepadarytų darbų“, - BNS dėstė antrą mėnesį
mero pareigas einantis R.Alekna.
„Patarčiau su vicemeru R.Adomavičiumi pakalbėti šituo
klausimu. Jisai kuravo ir buvo atsakingas. Yra ir administracijos
skyrius, bet jis kompetentingiau jums pasakys. Aš atsakingas šiaip
už viską, bet tokiu atveju aš turėsiu rinkti informaciją ir
gilintis. Aš surinkčiau, nėra problemų, jei duotumėte laiko“, -
pirmadienį sakė V.Milėnas.
Pasitarimą dėl Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA)
įvardytų projekto trūkumų trečiadienį rengiantis R.Adomavičius
savo ruožtu sakė, kad kalčiausi čia - buvę miesto vadovai, kurie
dar praėjusioje kadencijoje netinkamai suplanavo sistemą ir
pasirašė nenaudingas sutartis.
„Tai chrestomatinis pavyzdys, kaip negalima vykdyti projektų“, -
sakė R.Adomavičius.
Pasak jo, trūkumų turėjo jau pati projekto idėja - esą per
daug ambicinga diegti sistemą iš karto keliuose miestuose, jos
„neįsukus“ viename. Vicemero vertinimu, sumanymas iš pat pradžių
buvo nekokybiškas, nes nepasiruošta jo vykdymui.
„Atimti pinigus reikštų numarinti projektą“, - įsitikinęs
vicemeras.
BNS primena, kad sausio pradžioje R.Adomavičius tikino, kad
įvedus vienkartinį elektroninį viešojo transporto bilietą,
minimalūs uždaviniai, kurie pateisina ES lėšų panaudojimą, yra
įgyvendinti.
Pirmadienį jis BNS aiškino, kad tokias išvadas jis tuomet darė
remdamasis specialistais.
„Ką reiškia, ar tuomet nepaskubėjau? Aš nesu specialistas, yra
specialistai, kurie tikrino įvairiais parametrais sistemą ir mane
užtikrino, kad ji veikia“, - dėstė R.Adomavičius.
Paprašytas įvardyti tuos neva jį apgavusius specialistus,
R.Adomavičius paminėjo savivaldybės įmonės „Susisiekimo
paslaugos“ vadovą Gintą Bliuvą, savivaldybės Informacinių
technologijų skyriaus vedėją Rimvydą Jančiauską.
„Susisiekimo paslaugų“ projektų vadovas Mindaugas Žironas BNS
pasakojo, kad klaidas bendrovė paveldėjo. Pavyzdžiui, kartinio
elektroninio bilieto diegimas, patikėtas būtent „Susisiekimo
paslaugoms“, jo teigimu, užstrigo dėl ankstesnes sistemas diegusių
bendrovių kaltės. Pradėjus vienkartinių elektroninių bilietų
platinimą paaiškėjo, kad jais galima pildyti tik naujas korteles.
„Aš nežinau, ar tai galima įvardyti kaip trūkumą. Esmė ta,
kad buvo nemažai tiekėjų, buvo nemažai ankstesnių susitarimų ir
tam tikri tiekėjai turi tam tikrą informaciją, kaip vartelių
raktus. Čia situacija, tarsi durininkas, turėjęs raktus, juos
būtų nukišęs bala žino kur. Kadangi sistema yra tikrai didelio
saugumo, yra rimtos technologinės apsaugos priemonės, tai reikia
atrinkti tuos raktus“, - BNS aiškino M.Žironas.
Pirmadienį išplatintame bendrovės pranešime teigiama, kad CPVA
nurodomi trūkumai sostinės vienkartinio elektroninio bilieto
sistemoje yra nesudėtingai pašalinami.
„Bendrovei vienkartinio e-bilieto projektas miesto tarybos
sprendimu buvo perduotas likus maždaug dviem mėnesiams iki sistemos
paleidimo, tad natūralu, jog tam tikrų nesklandumų nepavyko
išvengti“, - teigiama pranešime.
BNS praėjusią savaitę rašė, kad ES paramą administruojanti
CPVA konstatavo, jog Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos visuomeninio
transporto apmokėjimo elektroninėmis kortelėmis sistemos nėra
suderintos.
Agentūra taip pat nustatė, kad įdiegti kartinių bilietų
apskaitos programinę įrangą ir ją integruoti į bendrą
elektroninio bilieto bei kortelių sistemą pavyko tik Kauno miesto
savivaldybei, o Vilniuje ir Klaipėdoje tai įgyvendinta iš dalies.
Elektrininių kortelių pildymo kartiniais bilietais bei platinimo
galimybės visuose trijuose miestuose užtikrintos taip pat iš
dalies.
„Bendro projekto tikslo projekto vykdytojui nepavyko pasiekti.
Bendra ir tarp miestų suderina visuomeninio miesto transporto valdymo
bei apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis sistema neveikia ir
sąlygos naudotis e-bilietu keleiviams nesudarytos“, - BNS teigė CPVA
direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.
Agentūra minėtas išvadas padarė atlikusi Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos kartu su partneriais - Kauno ir
Klaipėdos miestų savivaldybių administracijomis - įgyvendinto
projekto „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių
informavimo sistemos sukūrimas“ patikrą.
„Patikros vietoje rezultatų ir pastebėjimų pagrindu agentūra
pradėjo pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatysime netinkamų
projekto išlaidų, susijusių su netinkamai įgyvendintomis projekto
veiklomis, sumą. Rekomendacija dėl grąžintinos sumos bus teikiama
Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo
ministerijos, kuri priims sprendimą dėl jos taikymo“, - sakė
M.Keizeris.
Pirmadienį išplatintame pranešime G.Bliuvas aiškina, kad
sistemos dalis, leidžianti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams
naudotis visų miestų visuomeninio transporto sistema su bet kurio
miesto elektroniniu bilietu, šiuo metu yra pritaikoma sklandžiam
darbui.
„Tarp miestų su e-bilieto kortele keliaujantys keleiviai sudaro
vos 0,5 proc. visų mūsų klientų. Kadangi turėjome tik kiek
daugiau nei du mėnesius tokio didelio masto sistemos įdiegimui,
natūralu, jog prioritetą teikėme sklandžiam naujosios tvarkos
funkcionavimui Vilniuje“, - sako G.Bliuvas.
Anot įmonės vadovo, nors vienkartinio e-bilieto projektas
pradėtas seniai, jo valdymas iki šiol vyko ganėtinai chaotiškai,
keitėsi tiekėjai, trūko susikalbėjimo tarp pagrindinių
partnerių.