Penktojo sanglaudos forumo metu „Pažangiausiais regionais“ paskelbti Lietuva, Vokietijos regionas Brandenburgas ir Jungtinės Karalystės regionas Velsas.
Lietuvai skirtą apdovanojimą iš Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso rankų atsiėmė premjeras A. Kubilius.
„Sanglaudos forumas, aišku, ne Olimpinės žaidynės ir gauti apdovanojimai - ne „Oskarai“, mes čia susirinkome kartu pabrėžti Europos integravimosi solidarumą“, - sakė A. Kubilius forumo dalyviams.
Premjeras iš forumo tribūnos sakė, kad sunkmetį Lietuvai padėjo atlaikyti ir ES parama, o dabar padėtis mūsų šalyje taisosi - ateina investuotojai, pradeda augti ūkis, o didžiausiais sunkumais jis įvardino „mentaliteto sunkumus“.
„Sanglaudos fondų panaudojimas Lietuvoje yra labai sėkmingas, tai mums padėjo atlaikyti ir krizės išbandymus. (...) Pagal 2011 metų pradžios duomenis, Lietuva yra tarp pirmaujančių trijų ES valstybių pagal struktūrinių fondų panaudojimo efektyvumą“, - laimėjimus žurnalistams vardino A. Kubilius.
Tarp pažangiausių Lietuvos įgyvendintų projektų išskirti kompiuterinio raštingumo mokymai „Langas į ateitį“, kurio metu kompiuterinio raštingumo pradmenų apmokyti beveik 51 tūkst. Lietuvos suaugusių gyventojų.
Tarp geriausiųjų - ir projektas „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“, kurio metu keturios Lietuvos lazerių technologijų ir fotonijos įmonės suvienijo pastangas tam, kad sukurtų aukščiausio lygio subtiliam mikroapdirbimui skirtus pramoninius lazerius.
Lietuva per trejus metus, nuo 2007-ųjų, įgyvendino beveik 4 tūkst. projektų, jiems paskirstyta daugiau nei 4,3 mlrd. eurų, o projektų vykdytojams išmokėta daugiau nei 2 mlrd. eurų. Pagal ES panaudojimą Lietuva yra viena iš lyderių tarp naujųjų ES narių. ES lėšų panaudojimas dvigubai viršija ES vidurkį. ES vidurkis - 10,5 proc., Lietuvoje panaudota 20,2 proc.
Be šios sėkmę liudijančios statistikos, Lietuvos viešojoje erdvėje pastaruoju metu sklando ir ne tokios pozityvios istorijos.
Po publikacijų spaudoje lėšų skyrimu mokyklų renovacijai susidomėjo ir Seimo Antikorupcijos komisija. Kaip rašė „Vilniaus diena“, Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir bendrovės „Bikusta“ bei „Dalsta“ gavo maždaug 6 mln. litų ES lėšų mokykloms renovuoti. Ūkio ministras Dainius Kreivys publikacijas vadina šmeižtu ir ketina dėl jų paneigimo kreiptis į teismą.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas sako patyręs spaudimą.
Premjeras šioje situacijoje įžvelgia paradoksą - kuo labiau viskas skaidrinama, tuo labiau žmonėms atrodo, kad viskas yra neskaidru.
„Kuo aktyviau dirba ministro Dainiaus Kreivio atsakomybės srityje veikianti Viešųjų pirkimų tarnyba, tuo labiau žmonėms susidaro vaizdas, kad Lietuvoje yra labai neskaidru. (...) Kai skaidriname, pasimato daug įvairių detalių, kyla daug diskusijų, bet mes sąmoningai einame šia kryptimi siekdami, kad viešųjų pirkimų skaidrumas atitiktų maksimalius standartus“, - sakė A. Kubilius.
Premjeras priminė, kad panašiai būta ir pradėjus viešinti Seimo narių kanceliarines išlaidas.
„Susidarė vaizdas, kad staiga pasidarė viskas labai neaišku ir neskaidru, kol nebuvo viešinama, tai atrodė, kad visi labai skaidriai gyvena. Tas pats su viešaisiais pirkimais“, - sakė A. Kubilius.
Premjeras priminė, kad ūkio ministras D. Kreivys dėl su paramos skyrimu iš dalies jo motinai valdomai įmonei jau pasiaiškino, o galutinį žodį tars Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Ūkio, Finansų ministerijų aktyvios politikos dėka yra pasiekti tokie rezultatai, kad ES pinigų įsisavinimas Lietuvoje yra pripažintas kaip pavyzdinis visai Europos Sąjungai. Viešųjų pirkimų srityje esame pasiekę daug. „Transparency International“ taip pat parodė, kad situacija gerėja ir gerėja dėl to, kad viešieji pirkimai yra tapę žymiai skaidresniais“, - teigė A. Kubilius.