Dėl varžomos žemės ūkio veiklos nerimo vedini Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vadovai kreipėsi į šalies mokslininkus ir, šiems pritarus, praėjusį penktadienį susirinko į LŽŪU vykusią diskusiją apie žemės ūkio veiklą ir dirvožemio bei vandens kokybę Lietuvoje.
Mokslininkų ir žemdirbių nuomonės sutampa
Pradėdamas diskusiją LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės ūkio ministerija skatina žemės ūkio gamybą, rengia galvijininkystės plėtros programas, tuo tarpu Aplinkos ministerija stabdo šią veiklą. Skaičiai, pasak J.Sviderskio, rodo, kad jau dabar situacija apgailėtina, nes per pastaruosius dvidešimt metų galvijų ir kiaulių mūsų šalyje sumažėjo tris kartus, ne ką geresnė situacija pieno ūkyje. Gyvulininkystės produktų gamyba krito nuo 599 tūkst. t iki 199 tūkst. t, panaši situacija ir su pienu.
Pagal dabar galiojančią Nitratų direktyvą, ūkiai, tręšti naudojantys mėšlą, negali viršyti direktyvoje nustatyto 170 kg/ha limito. Šis rodiklis taikomas ir apskaičiuojant žemės plotą, kuris reikalingas turimam laikomų gyvulių skaičiui.
Mokslinių tyrimų duomenimis, vienoje tonoje mėšlo vidutiniškai yra apie 5 kg azoto ir 2,5 kg fosforo. Dabar galiojantis 170 kg/ha azoto limitas leidžia dirvos hektare paskleisti apie 34 t mėšlo. LŽŪBA duomenimis, su 34 t mėšlo į dirvožemį įnešamas fosforo kiekis jau 2-3 kartus viršytų naująjį 25 kg/ha fosforo apribojimą, taigi atitinkamai 2-3 kartus turėtume mažinti paskleidžiamo mėšlo kiekį. Šią mintį patvirtino ir mokslininkai.
-“Nejau norima atsisakyti žemės ūkio mūsų žemdirbiškame krašte?“ – klausia šiandien nerimo apimti žemdirbių atstovai ir čia pat pateikia pavyzdžių, kokie pavojai žemės ūkiui slypi šiame tyliai „stumiamame” dokumente.
Helsinkio konvencijos papildyme numatomas ne tik azoto (ne daugiau nei 170 kg/ha), bet ir fosforo (ne daugiau nei 25 kg/ha), patenkančio su mėšlu į dirvožemį, kiekio apribojimas. Deja, neįžiūrimos šio apribojimo sukeliamos finansinės pasekmės.
Akivaizdu, kad gyvulių augintojai po Helsinkio konvencijos ratifikavimo turės didelių problemų praplečiant mėšlui išvežti skirtus žemės plotus. Niekas žemdirbiams nekompensuos ir už papildomą važinėjimą po laukus su tręšimo įranga, skleidžiant nesuvokiamai mažą mėšlo normą. LŽŪBA asociacijos skaičiavimais, norint gauti 6-8 t/ha derlių, susidarys apie 500 Lt/ha (nelygu mineralinių trąšų ir kitų išteklių kainos). Papildomų išlaidų suma kasmet viršytų 200 mln. Lt.
Kokią aplinkosauginę naudą įžvelgė aplinkos ministras, pasirašydamas šį dokumentą, sunku pasakyti. Į praėjusį penktadienį vykusią diskusiją buvo kviesti, tačiau neatvyko Aplinkos
ministerijos atstovai.
Kam naudingi naujausi reikalavimai?
Išsamų pranešimą apie azoto bei fosforo poreikį dirvoje ir leistinas normas perskaičiusi LŽŪU Agronomijos fakulteto Dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėja doc. Irena Pranckietienė pasisakė už degradavusių žemės plotų atkūrimą ir teigė, jog negalima atsisakyti organinių trąšų, naudojant jas protingais kiekiais.
LŽŪU Vandens tyrimų instituto darbuotojas dr. Valerijus Gasiūnas, kalbėjęs apie organinių trąšų ir vandens taršą fosforu, sakė, kad kol kas didelės grėsmės nepastebįs ir teigė manąs, kad nesubalansuotas tręšimas – svarbiausia problema. Tačiau kuo vadovaujantis vertinti situaciją? Pasak mokslininkų, patiems žemdirbiams tai daryti per daug sudėtinga, pagaliau net nėra aišku, kaip tai daryti.
Būta minčių, kad reikia atlikti tyrimus, rūpintis dirvožemio turtingumu, nes kai kurie duomenys rodo, kad dirvožemio kokybė ritasi žemyn.
Ne vien žemdirbiai mano, kad galbūt Aplinkos ministerija keičia dokumentus neįvertindama situacijos ir būsimų pasekmių. Mokslininkas paminėjo naująjį Nuotekų tvarkymo reglamentą ir sakė, kad jeigu būtų kontroliuojami upeliai, būtų galima ieškoti ir kaltininkų dėl jų teršimo, nes akivaizdu, kad ne vien ūkininkų ūkiai ar žemės ūkio bendrovės dėl to kalti.
Naujuosiuose reikalavimuose numatoma, kad taršos kontrolės leidimai reikalingi 400 galvijų tvartams, o 100 „galvų“ tvartai būtų įtraukiami į supaprastintą leidimų gavimo tvarką. Leidimo gavimas kartu su ūkio subjekto lėšomis privaloma atlikti ir nuolat atnaujinti oro, požeminio vandens ir kitomis stebėsenomis ūkio subjektams kainuoja nepigiai. Diskusijoje dalyvavęs Žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas” pirmininkas Remigijus Kelneris sakė, kad kooperatyvo fermose laikoma 300 melžiamų karvių. Aplinkos apsaugos agentūrai rekomendavus, jie įrengė požeminio vandens stebėjimo šulinėlius (juos įrengti kainavo 18 tūkst. Lt), kasmet už atliekamus tyrimus kooperatyvas sumoka po 10 tūkst. Lt.
„Mūsų ūkis vidutinis, bet našta – didelė“, - kalbėdamas apie tai sakė R.Kelneris ir kvietė paskaičiuoti, kiek reikia primelžti pieno, kad būtų sumokėta už vandens tyrimus.
Diskusijas žadama perkelti į Seimą
Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad pinigai, surinkti už minėtas paslaugas, atitenka ne tiesiogiai aplinkos apsaugai, bet įvairiems konsultantams bei firmelėms už jų rengiamus projektus bei vykdomas programas.
„Ar tik ne šios firmelės ir bus labiausiai suinteresuotos prevenciniais tikrinimais, stebėjimais bei painiais skaičiavimais?“ – klausė žemdirbių atstovai.
LŽŪBA generalinis direktorius pastebėjo, kad naujajame dokumente gyvulininkystės fermos „klijuojamos“ prie kompleksų, tačiau tai visiškai skirtingi dalykai. Diskusijos dalyviai buvo vieningos nuomonės – nuo ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių būtina atskirti kiaulių kompleksus.
„Kiekviena šalis gina savo ūkininkus, padeda jiems, o pas mus? Žiūrėkite, koks ir iš kur vanduo patenka į melioracijos griovius. Ar vien žemdirbiai dėl užterštumo kalti? Kodėl niekas nemato, kur nuteka buitinių atliekų nuotekos,“ – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Niekas konkrečiai neatsakė ir į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus Edvardo Makelio klausimą, kas mūsų šalyje atsakingi už strategiją ir kieno parengtais duomenimis apie Lietuvos žemės ūkį naudojamasi.
LAMMC Žemdirbystės instituto Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro Agrocheminių tyrimų centro direktorius Gediminas Staugaitis kritiškai kalbėjo apie rengiamą naują Trąšų įstatymą ir pastebėjo, jog kitose šalyse tai daroma daug atsakingiau, neskubant ir tik gerai išdiskutavus su visomis suinteresuotomis pusėmis.
Diskusijos dalyviai sudarė darbo grupę iš mokslininkų ir žemdirbių atstovų, jie parengs rezoliuciją ir pranešimą apie žemės ūkio veiklą ir dirvožemio bei vandens kokybę Lietuvoje.
LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad jau yra sutarta su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Edmundu Pupiniu dėl šios diskusijos perkėlimo į Seimą. Žemdirbių atstovai turi ir žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pritarimą, kad artimiausiu metu šiuo klausimu būtų surengtas susitikimas su aplinkos ministru Gediminu Kazlausku.