Minėjimas prasidės 12 val. Mišiomis Rudaminos (Lazdijų r.) Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje, kurioms vadovaus arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba.
14 val. - minėjimas - konferencija Lazdijų kultūros centre (Vilniaus g. 6). Apie Bažnyčios ir sovietinės valdžios santykius Lietuvoje 1944-1990 metais kalbės kun. prof. Kęstutis Žemaitis. Gydytoja Birutė Žemaitytė prisimins kun. J. Zdebskio misijų veiklą, o apie šio šviesaus kunigo įtaką jaunimui pasidalins Elena Gvazdaitienė.
Jau savo kunigystės kelio pradžioje, iš karto po kunigų seminarijos baigimo 1953 metais, J.Zdebskis pradėjo aktyvią šviečiamąją veiklą, rūpinosi nelegalios religinės literatūros platinimu. Suburdavo religinius jaunimo būrelius, nuo 1957 metų organizavo nelegalios religinės literatūros spausdinimą ir platinimą. KGB pareigūnai atkreipė dėmesį į aktyvią jauno kunigo veiklą, jį dažnai sekdavo. 1964 metų lapkričio 23 dieną J.Zdebskis už vaikų katekizavimą nuteisiamas vienerių metų įkalinimo bausme. Kalėjo Lukiškių kalėjime, vėliau perkeltas į Rasų gatvėje esančią pataisos darbų koloniją. Grįžęs iš kalėjimo jis paskiriamas į Leipalingio parapiją. 1970 metų pavasarį, kartu su Petru Plumpa ir Loreta Paulavičiūte, ieškojo spausdinimo darbams tinkamos vietos Dzūkijos miškuose, apžiūrėjo vieną atkampią sodybą, tačiau ji tokiems darbams netiko, kadangi joje nebuvo elektros. Tada J.Zdebskis su pagalbininkais važinėjo po kitas vietoves, apžiūrinėdami nuošalias sodybas įvairiuose miesteliuose ieškojo tinkamų vietų, kur būtų galima įrengti slaptavietes nelegaliai literatūrai laikyti. 1971 metais J.Zdebskis vėl areštuojamas ir teismo nuteisiamas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
1972 metais grįžęs iš įkalinimo daug laiko ir pastangų kunigas J.Zdebskis skyrė misionieriškai veiklai. Į misijas kunigas ėmė keliauti nuo 1972 metų. Jis vykdavo į Pavolgį, Sibirą, Kazachstaną, Gruziją, Armėniją, Uzbekiją.
XX amžiaus aštuntajame dešimtyje nenuilstantis J.Zdebskis aktyviai įsitraukė į tikinčiųjų teisių gynimo veiklą. 1978 metų lapkričio 23 dieną buvo įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Jo veikloje kartu su kunigu J.Zdebskiu aktyviai dalyvavo dvasininkai Jonas Kauneckas, Sigitas Tamkevičius, Alfonsas Svarinskas, Algimantas Keina, Vincas Valavičius, Kazimieras Žilys, Leonas Kalinauskas, Jonas Boruta, Vaclovas Stakėnas, Petras Dumbliauskas ir Antanas Gražulis. Šio komiteto tikslas buvo atkreipti dėmesį į tikinčiųjų persekiojimus tuometinėje Sovietų sąjungoje.
Kunigo Juozo Zdebskio žūtis avarijoje neatsitiktinė, per keliolika metų nuo 1970-jų Lietuvoje buvo nužudyta daug sovietinei valdžiai nepalankių žmonių, tai kalbininkas profesorius Jonas Kazlauskas, rašytojas Raimundas Samulevičius, filosofas Mindaugas Tamonis, kunigas Bronius Laurinavičius ir dar visa eilė disidentų ir aktyvių inteligentijos atstovų.
Kunigas dažnai kartodavo savo mėgstamą frazę: ,,Kiekvieną žmogų, kurį sutinki savo gyvenimo keltyje, sutinki ne atsitiktinai – turi jam ką nors duoti, o gal iš jo gauti“. Kunigas dažnai pabrėždavo ir kitas svarbias įžvalgas: ,,Dievą reikia ne įrodyti, o parodyti...“ ir mėgdavo cituoti frazę iš Šventojo Rašto: ,,Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vienas kitą“. Kristaus žodžiai: ,,Ką padarėte vienam iš mažiausių mano brolių, man padarėte“ - buvo J. Zdebskio gyvenimo credo.