Pavyzdžiui, premjerą A.Kubilių šildymo sąskaitų priblokštos tautos raudos pažadino greičiau nei per dvi savaites.
Atmerkęs akis jis išrėžė, kad raudantys piliečiai patys kalti. Mat užsispyrėliai niekaip nenori mokėti už būstų renovavimą, todėl ir sulaukė pelnytos dangaus bausmės.
Dar po kelių dienų premjeras visai prabudo ir nedelsdamas sušaukė svarbų pasitarimą. Jo rezultatas – A.Kubiliaus postringavimai, kad dėl kainų yra kalti į šildymo bendroves sulindę valdžios ir partijos priešai.
Nieko keista, kad taip paguosta tauta nekantriai laukė, ką pagaliau pasakys dar viena reikšminga asmenybė – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovė D.Korsakaitė. Juk šią pareigūnę paskyrė svarbiausia tautos atstovė – prezidentė!
Išgirsti svarų VKEKK vadovės žodį buvo labai įdomu dar ir dėl to, kad per visą laiką nuo šildymo krizės pradžios ši institucija pasitenkino tik išmintingais paaiškinimais, jog šilumos kainos kai kuriuose didžiuosiuose šalies miestuose iš tiesų ne didėja, o mažėja.
Viešai garsiai apsireiškusios D.Korsakaitės samprotavimai buvo išties dalykiški. Juos galima apibendrinti trumpai: „Eikite į bažnyčią ir melskitės.”
Pareigūnė tautai išaiškino, jog už šildymą tiek daug reikia mokėti todėl, kad lauke šalta. Taigi jeigu, kaip žada sinoptikai, atšils, ir šildytis bus pigiau.
Be to, VKEKK vadovė giliamintiškai pridūrė, jog didžiausią šilumos kainos dalį sudaro kuro kaina, o tas nenaudėlis kuras pasaulyje, pasirodo, tai pabrangsta, tai atpinga.
Kas liko sąskaitas už šildymą keikiantiems piliečiams?
Nekantriai laukti Velykų. Tiesa, jos šiemet – vėlyvos.