Vilniaus teismas parlamentarui R.Žilinskui skyrė baudą, jam gresia apkalta Seime

Jam skirta 30 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 3900 litų, bauda. Jis pripažintas kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo.

Pats nuteistasis Seimo narys posėdyje nedalyvavo.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau gali būti apskųstas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Po VAT nuosprendžio Seime turėtų būti pradėta apkaltos procedūra dėl R.Žilinsko Seimo nario mandato panaikinimo.

„Puikiai suprantu, kad tai parodomasis procesas. Tada prieš trejus metus mane pasirinko kaip lengvą auką, taikinį, nes buvau gerai žinomas“, - trečiadienį BNS sakė parlamentaras, komentuodamas Vilniaus apygardos teismo (VAT) nuosprendį.

„Prokurorams verčiau linkėčiau tirti Drąsiaus Kedžio, Ignalinos atominės elektrinės piktnaudžiavimo bylą. Tegu dirba ten, kur reikia dirbti“, - kalbėjo R.Žilinskas.

VAT politiką baudžiamojoje byloje pripažino kaltu, nes jis vartodamas necenzūrinius žodžius įžeidė policijos pareigūnus.

R.Žilinskas teigė tikrai išgyvensiąs apkaltos procesą Seime.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Lilija Balaišienė anksčiau teismo prašė parlamentarui skirti 65 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 8450 litų baudą.

Teismas nusprendė prokurorės skundą tenkinti iš dalies. VAT nusprendė, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, nes visi nukentėjusieji nurodė, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Dėl to policininkai pasijuto įžeisti.

Tačiau VAT atmetė argumentus dėl R.Žilinsko bendrininkavimo su kartu konflikte dalyvavusiu Marku Gurskiu.

Seimo nariui skirta bausmė, anot teismo, yra mažesnė nei vidutinė, nes anksčiau R.Žilinskas nebaustas baudžiamąja tvarka, pats nusikaltimas nėra sunkus.

„Pagaliau prokuratūros argumentai buvo išgirsti. Aš manau, kad sprendimas teismo (...) yra teisėtas ir pagrįstas“, - sakė žurnalistams prokurorė L.Balaišienė.

Anot jos, VAT nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo.

„Nuosprendžio vykdymas atitinkamai savo eiga vyks. Jis turės sumokėti baudą. Be abejo, jis turi teisę apskųsti nuosprendį kasacine tvarka, bet nuosprendis įsigalioja šiandien“, - kalbėjo L.Balaišienė.

Prokurorė yra teigusi, kad Seimo narys daugiau nei prieš trejus metus įžeidė keturis policijos pareigūnus. Už tokius veiksmus bausmės yra sulaukęs M.Gurskis, tačiau parlamentaras dėl minėtų veiksmų būdavo išteisinamas.

VAT bylą nagrinėjo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad reikia išsiaiškinti, ar parlamentaras neturi būti nuteistas dėl pareigūnų įžeidimo. Anksčiau visų instancijų teismai R.Žilinską buvo išteisinę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems.

R.Žilinskas su M.Gurskiu į konfliktą su policija įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai. Policininkai teisme yra sakę, jog R.Žilinskas su draugu juos įžeidinėjo ir jiems nepakluso.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad Vilniaus apygardos teismui nuteisus parlamentarą Roką Žilinską dėl konflikto su policininkais, apkaltos procesas parlamente prasideda automatiškai.

Seimo statutas numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

„Statute įtvirtinta, kad Seimo vadovybė, gavusi įsiteisėjusį teismo nuosprendį, privalo nedelsiant supažindinti Seimo narius, ir šitas klausimas turi būti, populiariai sakant, automatiškai traukiamas į darbotvarkę ir pradedama apkaltos procedūra. Matyt, bus registruojamas nutarimas, čia jokios specialiosios komisijos nenumatyta, nes nieko nereikia tirti - yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis“, - procedūras aiškino Seimo TTK vadovas.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį nuteisė Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį R.Žilinską. Jis pripažintas kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. Politikui skirta 30 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 3900 litų, bauda.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau gali būti apskųstas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

S.Šedbaro teigimu, apkaltos proceso nesustabdys ir tai, jei Seimo narys nuosprendį skųs Aukščiausiajam Teismui, nebent šis priims specialią nutartį.

„Nuosprendis įsiteisėjęs, kasacinio skundo pateikimas nuosprendžio vykdymo nestabdo, nebent Aukščiausiasis Teismas priimtų specialią nutartį. Bet jeigu teismas nestabdo nuosprendžio vykdymo, tai reiškia, kad nuosprendis įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, vadinasi, ir apkaltos procedūra“, - Seime žurnalistams sakė S.Šedbaras.

Jo vertinimu, Statute numatytas reikalavimas su įsiteisėjusiu nuosprendžiu nedelsiant supažindinti Seimo narius nereikalauja skubiai šaukti neeilinę Seimo sesiją. Mat iki kovo 10-osios parlamentas neposėdžiaus.

„Pats supažindinimas su teismo nuosprendžiu gali vykti ir nešaukiant Seimo sesijos, atitinkama tvarka, kaip Seimo nariai gauna dokumentus, ir nuosprendis bus padalintas. Seimo nario pareiga tuo domėtis, o vadovybės pareiga - pasirūpinti, kad Seimo nariai gautų tą dokumentą“, - sakė S.Šedbaras.

Būtinybės šaukti neeilinę sesiją dėl apkaltos proceso Seimo TTK vadovas irgi nemato.

„Seimo statutas kalba taip - Seimas, gavęs apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, priima sprendimą pradėti apkaltos procesą ir kreipiasi į KT. Žodžio „nedelsiant“ čia nėra, ar tai reiškia, kad būtinai reikia klausimą sureikšminti, ar palaukti sesijos pradžios, čia tiktai Seimo valdybos reikalas“, - sakė S.Šedbaras.

Konstitucija Seimo pirmininkei leidžia šaukti neeilinę sesiją, jei to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis parlamentarų.

R.Žilinskas su M.Gurskiu į konfliktą su policija įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai. Policininkai teisme yra sakę, jog R.Žilinskas su draugu juos įžeidinėjo ir jiems nepakluso.

Klausiamas, ar neatsiduriama paradoksalioje kolizijoje, kai KT klausiama, ar Seimo narys nesulaužė priesaikos, nors atlikdamas veiksmus, dėl kurių nuteistas, priesaikos dar nebuvo davęs, S.Šedbaras sakė, kad KT šią situaciją ir turėtų išaiškinti.

„Iš tiesų klausimas visai pagrįstas, bet išimčių Statutas nenumato. Šitoje situacijoje KT duodant išvadą ir reikės atsakyti į klausimą, iš tiesų ten jau vyko, berods, rinkimų kampanija, bet tai vyko iki duodant priesaiką. KT turbūt turėtų pasisakyti, ar į praeitį galioja, ar ne, ar tai taikoma tik asmeniui, kuris davė priesaiką“, - sakė S.Šedbaras.

***