- Na, aš čia niekuo dėtas, jomis rūpinasi mano sūnūs... Prieš kokius ketverius metus nusipirkau tris avis, kad šios apgraužtų ūkyje esančius įvairius krūmynus, šlaitus, kitaip tariant – vietoj žoliapjovės. Tuomet man buvo visai nesvarbu, kokia jų veislė – tiesiog reikėjo, kad šios avys vykdytų savo paskirtį. O kadangi mano vaikams patiko šie mieli gyvūnai, nutarėme jų bandą padidinti. Dabar turime 41 ėriavedę, kone tiek pat mažų ėriukų ir vieną didžiulį veislinį aviną, - apie neplanuotai atsiradusią verslo šaką pasakojo stambaus augalininkystės ūkio savininkas J. Kurtinaitis, gyvenantis Sasnavoje (Marijampolės r.).
Ūkis – vienas didžiausių seniūnijoje
Avininkystė – naujausia šaka J. Kurtinaičio ūkyje. Ūkininkas jos purtosi, nes ji jam kelia visiškai nereikalingų papildomų rūpesčių.
- Mano ūkio profilis tapo neaiškus. Jį pristatant kaip augalininkystės ūkį dabar visur „išlenda“ tos avys... Tai kliūva ir dalyvaujant ES paramos programose. Perrašysiu bandą sūnų vardu – galės augintis. Parūpinsiu pašarų, skirsiu žemės... Man auginant avis reikėtų laikytis ES numatytų standartų, atitinkamos institucijos kontroliuotų, kaip tai vykdau. Kam to reikia? Jau vien to užtenka, kad už kiekvieną avį – ar sau pasiskerdžiu, ar kitam parduodu – esu priverstas valstybei sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mat esu PVM mokėtojas. O štai sūnums pakaks tik užregistruoti bandą Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, - svarstė ūkininkas.
Jonas Kurtinaitis Sasnavos seniūnijoje – vienas stambiausių ūkininkų. Šiuo metu jo ūkis užima 235 ha, iš kurių 90 ha – nuosava žemė. Dirbami plotai išsidėstę 10-15 km spinduliu. J. Kurtinaitis yra Sasnavos žemės ūkio bendrovės, kurios plotai siekia apie 420 ha, bendrasavininkis ir vadovas. Nuo pat ūkininkavimo pradžios savo ūkyje J.Kurtinaitis augino cukrinius runkelius ir javus.
Gyvulininkyste neužsiėmė niekada. Prieš porą metų nustojo auginti cukrinius runkelius, kurių paskutiniuosius metus vežė po 1500 t. Ūkininkas nusprendė, kad gana – darbas baigiasi vėlų rudenį, reikia daug papildomos darbo jėgos, o be to, sumažėjo atlygis už juos. Dabar jo laukuose dominuoja kviečiai ir rapsai. Pradėjęs ūkininkauti tik „Belarus“ ir vikšriniu traktoriais, dabar J.Kurtinaitis gali pasipuikuoti kur kas geresne technika. Pernai, dalyvaudamas ES paramos programoje, ūkininkas atnaujino savo techniką: įsigijo galingą traktorių, plūgą, purkštuvą. Dabar dar ketina pirkti galingesnį kombainą.
J. Kurtinaitis sumaniai tvarkosi savo valdose. Antai pernai daug kas keiksnojo orus, sugadinusius derlių, o Jonas, prieš kelis metus pasimokęs su pietinių šalių grūdų veislėmis, kuomet šalta žiema pasėlius nušaldė, dabar vargo nemato sėdamas lietuviškų veislių javus. Saugumo sumetimais jau ne pirmus metus savus pasėlius jis apdraudžia.
Ūkininkas sugeba taip tvarkytis, kad pajamų užtenka tris sūnus į mokslus leisti, kasmet su šeima vykti pailsėti į šiltuosius kraštus, o žiemą - į Austriją slidinėti. Šio ūkininko sodyba įrengta taip, kad grožio ir patogumų gali pavydėti net turtingi didmiesčių ponai...
Avys – automobilių verslo dalis
Jonas Kurtinaitis jau planuoja, kad artimiausiu metu reikės nemažų investicijų tvarto stogui pakeisti, mat sūnūs vis tik ketina toliau plėtoti avininkystę. Jaunėlis Jonas, studijuojantis Žemės ūkio universitete ekologiją, nesibodi avių tvarte darbuotis. Tiesa, ūkyje yra du nuolatiniai darbininkai, tačiau avimis daugiausia rūpinasi patys ūkininko sūnūs.
Pradėjus nuo trijų avių, dabar banda jau išties nemaža. Pasidomėję, kuo ypatingos sufolkų veislės avys, Kurtinaičiai iš bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės pernai dar nusipirko 10 veislinių ėriavedžių, taip pat įsigijo ir iš Vengrijos parvežtą grynakraujį sufolkų veislės aviną. Ši veislė, anot J. Kurtinaičio, išvesta Anglijoje. Tai mėsinės trumpavilnės avys. Suaugę avinai sveria iki 140 kg, o ėriavedės – 70-100 kg. Avys mėsingos ir greitai auga. Trijų mėnesių ėriukai sveria apie 30 kg, jų skerdenos išeiga būna apie 50-52 proc. Per pusmetį šios avys užauga iki 50 kg svorio ir yra tinkamos realizuoti. Kurtinaitis džiaugėsi, kad šių avių vilna auga lėtai ir jas tenka kirpti tik kartą per metus.
Kol kas problemų realizuoti avis ūkininkas neturi, mat visas išperka... automobilių prekeiviai.
- Juk daugiausia automobilių į Marijampolę pirkti atvyksta kazachai. Jie nevalgo kiaulienos, o gyvena Marijampolėje apie mėnesį, tad ieško, kur galėtų įsigyti avienos. Taigi už avieną jie čia moka nemažus pinigus. Už kilogramą gyvojo svorio iš jų gaunam apie 9-10 litų. Kuris tautietis tiek mokėtų? Nors pasitaiko, kad iš mūsų bandos nori kai kas veislei avių įsigyti, - atvirai pasakojo apie verslą ūkininkas.
Kiek paradoksalu pasirodė tai, kad ne tik parduodant avį, bet ir ją pasiskerdžiant savoms reikmėms ūkininkui tenka susimokėti PVM.
- Tikra tiesa – mano buhalterija to reikalauja. Įsigijau avis su PVM, dabar ką bedaryčiau – parduočiau, dovanočiau ar pats valgyčiau, turiu išrašyti sąskaitą ir susimokėti mokesčius. Esu PVM mokėtojas... Sūnums avis perrašant PVM teks sumokėti apie 4 tūkst. litų“, - teigė J. Kurtinaitis.
Paklaustas, ar jų pačių šeima mėgsta avieną, ūkininkas sakė, kad kartais pasigamina patiekalų iš šios mėsos. Jam ypač patinka žmonos Irinos gaminamas plovas. Jonas tikino, kad šių avių mėsa beveik neturi specifinio lajaus kvapo. Avienos patiekalais svetingi šeimininkai mėgsta vaišinti ir savo draugus.
- Jei sūnūs norės, galės avių auginti tikrai daug, nes vietos yra. Kol kas kailiniuotųjų paklausa taip pat negalime skųstis, tad šį verslą dar galima vystyti, - svarstė racionalusis ūkininkas Jonas Kurtinaitis.