Anot Teisėjų asociacijai šiuo metu vadovaujančio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio, teisėjo padėjėjas - tai ne bylos eigą fiksuojantis sekretorius. Visų pirma tai - teisės magistro diplomą turintis žmogus, siekiantis įgyti praktinių žinių ir ateityje tapti teisėju.
Kiekvienam iš teisėjų reikėtų turėti bent po vieną padėjėją, kad pastebimai sumažėtų jiems tenkantis darbo krūvis. Tuo tarpu du naujus padėjėjus gavusiame Kauno apygardos teisme, kur po Teisėjų asociacijos valdybos posėdžio vyko susitikimas su įvairių miestų ir rajonų teisėjais, vis dar tebetrūksta 7 tokių kvalifikuotų specialistų.
Seimo komiteto pirmininkas S. Šedbaras teigia, kad parlamentarai drauge su specialistai šiuo metu analizuoja daugybę pasiūlymų (dalį jų pateikia teisėjai) dėl esminių Civilinio proceso kodekso pakeitimų.
„Stengsimės viską padaryti, kad kiek įmanoma sumažėtų teismuose biurokratizmo. Tuomet būtų geriau žmogui - klientui ir taptų lengviau dirbti teisėjui. Svarstomi įvairūs atvejai. Pavyzdžiui, ar leidimą parduoti, įkeisti turtą, atsižvelgiant į vaiko interesų apsaugą, turi būtinai tik teisėjas žmogui išduoti. O gal dalį tos funkcijos galima patikėti teisėjo padėjėjui, jei nekyla prieštaravimų? Užsienyje, tarp kitko, tie padėjėjai vadinami jaunaisiais teisėjais. Ir jie iš tikrųjų dalį naštos nuo teisėjų perima“, - aiškino S. Šedbaras.
Anot teisėjų svečio iš Seimo, šalies parlamente analizuojama nemažai su pertvarka teismuose susijusių, piliečiams svarbių klausimų, ateis laikas ir priimti sprendimus. Numatyta hipotekos sistemos pertvarka, kuri žada daugiau atsakomybės patikėti notarams bei sumažinti tarpinių etapų. Siekiama sunorminti visą teisėkūros procesą. Dar ketinama išsiaiškinti, kas, pasak S. Šedbaro, „turės teisę prekiauti įstatymais“. „Ar tai darys Registrų centras, o gal reikia pagaliau pasistengti, kad visi teisės aktai Lietuvos piliečiams būtų prieinami nemokamai?“ - kėlė retorinį klausimą teisėjų auditorijoje Seimo komiteto pirmininkas.
Tačiau Kauno apygardos teisme susirinkę teisėjai prisiminė pernykščius ar dar užpernykščius klausimus, į kuriuos iki šiol niekas jiems nepateikia konkrečių atsakymų. Bene opiausias klausimas - dėl teisėjų pensinio amžiaus skaičiavimo pakeitimų: kad turėdamas 20-25 metų stažą teisėjas galėtų nelaukti, jei, tarkim, sveikata nėra gera, įstatymu nustatytos pensijai gauti amžiaus ribos ir į užtarnautą poilsį išeitų anksčiau, turėdamas garantiją, jog gaus teisėjo pensiją.
Dar rūpėjo išgirsti teisėjams Kaune, kada pagaliau jiems bus pradėta mokėti už darbą savaitgaliais - šis klausimas sostinėje sprendžiamas ne vienus metus. Darbo krūviai teismuose, anot teisėjų, milžiniški ir jie vis auga, o už papildomus darbus niekas nemoka. Kai kuriuose apygardų teismuose pernai triskart padaugėjo bylų, lyginant su 2009-aisiais.
Paklaustas, kodėl Seime pernelyg ilgai trunka kai kurių su teisėsauga susijusių įstatymų ar jų pataisų priėmimas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras pasakė: „Teisininkų niekur žmonės nemyli. Taip pat - ir Seime. Jei koks klausimas svarstomas, ir teisininkai sakys „taip“, tuoj kažkas sakys „Ne“.