Kol kas perdirbėjai tesiūlo 116 Lt/t, bet tokiu atveju žemdirbiai ketina nepasirašyti sutarčių ir svarsto, jog vietoj cukrinių runkelių jiems kur kas gali labiau apsimokėti auginti rapsus arba javus, kurių kaina rekordiškai išaugo. Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos regiono cukriniai runkeliai“ vadovu išrinktas buvusio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis tikina, kad derybos bus labai griežtos.
Šie metai Suvalkijos krašto cukrinių runkelių augintojams prasidėjo esminėmis permainomis. Kooperatyvo „Suvalkijos regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Juozas Laskevičius pranešė apie savo atsistatydinimą. Beveik trejus metus kooperatyvui vadovavęs tarp žemdirbių autoritetą turintis Vilkaviškio r. ūkininkas J. Laskevičius savą ūkį nusprendė perduoti vienam iš sūnų ir pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos pagal ES remiamą programą. Savo turimą 2000 t cukrinių runkelių kvotą jis taip pat perleido sūnui. „Kadangi nebeūkininkausiu ir pats jau nebeauginsiu cukrinių runkelių, lyg ir nelogiška būtų vadovauti kooperatyvui. Apie tai, kad ketinu pasitraukti, valdybos narius buvau informavęs anksčiau, o sausio mėnesį vykusiame visuotiniame susirinkime tai ir padariau. Dirbti visuomeniniais pagrindais ir būti tarpininku tarp dviejų nuolat besibarančių stovyklų – žemdirbių ir perdirbėjų – buvo išties nelengva. Mangirdas Krunkaitis turi patirties šiame darbe, jis norėjo vadovauti, tad jam ir buvo patikėtas šio kooperatyvo vairas“, - aiškino atsistatydinęs vadovas.
M. Krunkaitis, ilgą laiką vadovavęs pirmajam žemdirbių kooperatyvui „Suvalkijos cukriniai runkeliai“, prieš kelis metus nuo valdžios buvo nušalintas tų, kurie, kaip jis teigia, siekė, jog Marijampolės cukraus fabrikas būtų uždarytas. Vėliau savo pozicijas, kaip teisėto kooperatyvo vadovo, M. Krunkaitis apgynė, bet jame jau nebebuvo likę žemdirbių... Cukrinių runkelių augintojai subūrė naują kooperatyvą „Suvalkijos regiono cukriniai runkeliai“, kurio vadovu išrinko J. Laskevičių. Šio kooperatyvo nariu buvo ir M. Krunkaitis, kuris neseniai tapo ir šio kooperatyvo vadovu.
Paklaustas, ar dabar jau vadovaus dviem cukrinių runkelių augintojų kooperatyvams, M. Krunkaitis tikino, jog dabar tėra likęs tik kooperatyvas „Suvalkijos regiono cukriniai runkeliai“, vienijantis apie 200 cukrinių runkelių augintojų.
M. Krunkaitis Marijampolės regione – vienas stambiausių saldžiųjų šaknų augintojų. Jo kvota – 2500 t, o runkelių laukai užima per pusę šimto hektarų. Šiemet prikasęs po 70 ir net 80 tonų iš hektaro saldžiųjų šaknų, kurių vidutinis cukringumas siekė 16 proc., ūkininkas įsitikinęs, kad dėl gausaus, bet nesaldaus praėjusių metų derliaus kalti ne vien orai. „Augintojai iš fabriko pernai įsigijo trąšas, kurios nebuvo skirtos cukriniams runkeliams ir tai galėjo turėti įtakos jų cukringumui. Pagal įsipareigotą kiekį runkelius užaugino kone visi, tačiau galutinis kiekis skaičiuojamas pagal jų cukringumą, tad daugeliui, norint įvykdyti kvotą, šiek tiek pritrūko. Fabrikui dėl didelio kiekio cukrinių runkelių teko dirbti dviem savaitėmis ilgiau, o tai pareikalavo ir papildomų kaštų. Nors fabriko kvota buvo įvykdyta, tačiau įmonės savininkai prabilo apie tai, kad gali vėl kilti problemų dėl atsiskaitymo su žemdirbiais“, – sakė M. Krunkaitis. Apie tai žemdirbiams buvo pranešta ir visuotinio susirinkimo metu. Fabriko vadovai jiems paaiškino, kodėl susidarė finansinių keblumų, ir patikino netaikysią sankcijų už žemdirbių neįvykdytas kvotas, jei pastarieji sutiks, kad antroji atsiskaitymo dalis bus išdėstyta per kelis mėnesius.
Pirmąją atsiskaitymo dalį „Arvi“ žemdirbiams sumokėjo laiku – iki gruodžio 1 d., o dabar iki kovo 1 d. turi sumokėti antrąją. Dabar perdirbėjai siūlo iš likusių 14 mln. Lt kovą sumokėti 7 mln. Lt, o kitus pinigus išdėlioti per kelis mėnesius iki birželio. Tam žemdirbiai nei pritarė, nei prieštaravo, tad kol kas šis klausimas taip ir liko atviras.
Kol kas klaustukas ir dėl būsimo derliaus kainų. Pasak M. Krunkaičio, nei pernykštė, nei šiųmetė siūloma kaina kol kas žemdirbių netenkina. „Kiekvienas žemdirbys moka paskaičiuoti, ką jam labiau apsimoka auginti. Dabar už rapsų toną mokama po 1500 Lt, už grūdų – apie 900 Lt. Už rapsų ar javų hektarą žemdirbys gauna apie 6000 Lt pajamų. Šioms kultūroms reikia kur kas mažiau investicijų ir vargo mažiau. Su cukriniais runkeliais murdomės iki pat vėlyvo rudens ir jei atlygis bus toks, koks dabar, tikrai neapsimokės tai daryti. Niekas neaugins cukrinių runkelių vien iš patriotizmo“, - tikino M. Krunkaitis.
Naujasis kooperatyvo „Suvalkijos regiono cukriniai runkeliai“ vadovas įsitikinęs, kad iki kovo mėnesio, kuomet turėtų būti pasirašomos sutartys, dar vyks derybos su perdirbėjais ir spręsis, ką savo laukuose šiemet augins Suvalkijos žemdirbiai.