Esame ištroškę Viešpaties Kraujo, nes Jis ne tik atperka mus iš nuodėmių, bet ir pakviečia mus būti Jo dievystėje. Jo Kraujo išganyti, t.y. perėję mirtį ir sutapę su Jo prisikėlimu, tampame Dievo vaikais.
Bet kodėl Jo dovana yra tokia žiauri? Kodėl Dievo išganymas negalėjo būti dovanotas be visų šių dramatiškų ir kraujuotų įvykių. Pavyzdžiui, būtų sau Dievas pasirodęs kokio šaunaus Angelo pavidalu, mosteltų kartelį Dvasios sparnu ir nušvistų šis pasaulis Amžinybės harmonijos palaima. Ir jokių kraujų nereikėtų.
Ir visgi Dievo pasirinktas išganymo būdas – ne angeliška idilė. Pasaulyje, kur žmonių kraujas liejasi be atodairos, kur žmonės viršenybę vienas kito atžvilgiu įrodinėja vienas kitą suniekindami ir atiminėdami vienas kito gyvybes, čia įprastai žmogiškai buvo pralietas ir Įsikūnijusio Dievo kraujas. Jis tapo vienu iš mūsų – niekingos ir kartu įprastos žmonių „idilės“ auka.
Kodėl?
Atsakymas, matyt, glūdi puikybės persunktoje žmogaus prigimtyje. Prisiminkime, kas gi įvyko lemtingojo Pirmojo gundymo metu laikų pradžioje. Šėtonas žmogui pažadėjo, kad jis taps „lygiu su Dievu“. Žmogus sutiko ir taip pasismerkė nuolat lygintis su Dievu. Kaip ir šėtonas, žmogus tapo savo riboto, tačiau be ribų išpuikusio egoizmo įkaitu. Ir žmogui - kaip ir šėtonui! - tenka nuolat įsirodinėti, kad jis yra galingesnis ir amžinesnis už Dievą. Visagalybės siekimas tapo pamatiniu žmogaus siekiniu. Jis tapo Apsimelavusio „dievo“ adeptu.
Melo tėvas ir yra tas netikrasis, Dievo visagalybę mėgdžiojantis Šviesanešys – Liuciferis, kuris nepaliaujamu visagalybės siekimu, t.y. Dievo Kūrėjo mėgdžiojimu, nuolat siekia įtikinti save esant „dievu“.
Jūs manote, kad Egipto Prezidentui būtų lengva atsistatydinti? Jūs manote, kad A.Lukašenka nesvajoja klonuoti save ir tapti amžinuoju baltarusių,o gal ir rusų, lietuvių, lenkų tautų ... „dievu“? Juk visagalybės išgyvenimas yra palaima „būti sau ir kitiems dievu“ ... ir šiems ir visiems„visagaliams“ - jų žmogiškojo, t.y. šėtoniškojo, pašaukimo išsipildymas.
Visagalybė yra vienintelis tokių tikslas. Jos „turėjimas“ išpildo jų troškimą būti „lygiu su Dievu“ – apsisprendimą už šėtoniškos prigimtinės nuodėmės pašaukimą.
Aš esu, Dievo nėra! Aš ir esu jūsų „dievas“ ... ir kaip JŪSŲ „dievas“ esu jūsų gyvasties savininku.
... nors, iš tiesų, gyvasties AŠ nesukūriau ... esu pats iš nieko sukurtas ir, paniekinęs gyvasties Kūrėją, tesu niekingai į NIEKĄ suvirstantis niekalas.
Brangieji, man būtinai reikia donoro, gyvų būtybių gyvasties - Dievo ir visų jūsų kraujo.
Išrinkite, prašau, mane būti jūsų dievu! Ir AŠ dovanosiu jums linksmą ir laimingą gyvenimą.