Nutrūktgalvis politikas dar kartą nuginė mirtį

Tarsi koks prakeiksmas lydi Pasvalio rajone, Diliauskų kaime, gyvenantį 49 metų politiką. Į dabartinę rajono tarybą prieš 4 metus jis buvo nuėjęs dirbti vos išsivadavęs iš mirties spąstų, o dabar rinkimų kampanijoje dalyvaus įveikęs vos jo gyvybės nepasiglemžusį kraujo užkrėtimą sepsį.

Mėnesį Panevėžio ligoninėje su sunkia liga kovojęs E.Malinauskas į savo namus grįžo šią savaitę.

Prieš pat Naujuosius metus jis pajuto nepakeliamus dešinės kojos skausmus. Prasikankinęs visą naktį ir nesudėjęs bluosto verslininkas tą ankstyvą rytą buvo pirmasis vaistinės klientas.

Nusipirkęs skausmą malšinančių vaistų, E.Malinauskas juos išgėrė vaistinėje. Vyras tikėjosi, kad negalavimai tuo ir praeis, bet vakare skausmo priepuoliai pasikartojo ir pakilo temperatūra.

Į svečius atėjusi kaimynystėje gyvenanti medikė ekstremalui patarė nejuokauti ir pasiūlė tuoj pat kreiptis į gydytojus.

E.Malinauskas paklausė protingo patarimo ir naktį praleido jau Pasvalio ligoninėje. Budėję medikai ligonį gydė lašelinėmis. Rytą chirurgas Rolandas Rastauskas, apžiūrėjęs pacientą, patarė vykti į apskrities gydymo įstaigą.

„Į Panevėžį nuvažiavau su gera nuotaika, net nenujausdamas, kad ligoninėje praleisiu visą mėnesį. Gydytojai, nusiuntę pasidaryti kraujo tyrimų, dar manęs paklausė, ar gulsiu į ligoninę, ar gydysiuosi namuose.

Žinoma, pasirinkau antrąjį variantą, nes buvo Naujųjų metų išvakarės“, apsilankymą pas panevėžiečius medikus prisiminė politikas.

Tačiau gavę tyrimų rezultatus, medikai ligonio į namus nebeišleido. Eritrocitų nusėdimo greitis, normą viršijęs 30 kartų, parodė, kad E.Malinauską užklupo infekcinė liga. Kadangi buvo šventės, vyrą tris dienas vidaus ligų skyriuje gydė tik lašelinėmis.

„Stebėdamas, kaip medikai per Naujuosius metus pjaustė tortą, pagalvojau nejaugi jie neturi peilio išpjauti mano kojos sopuliams. Kai po švenčių atėjo palatos gydytojas, nebegalėjau pasikelti iš lovos“, prisiminė ekstremalas.

Tada gydytojai išoperavo ant dešinės kojos didžiojo piršto pado buvusią nuospaudą.

Nuo jos, spėjama, ligonio kraujas ir užsikrėtė.

Tos pačios dienos popietę ligonio sveikata labai pablogėjo, nuo pado ėjęs tinimas ir paraudimas pasiekė kirkšnį. Po keturių dienų vyrui prireikė antros operacijos.

Vėliau žaizdą chirurgai perrišinėjo tik nuskausmindami. Priešpaskutinio perrišimo metu išgirstas medikų pokalbis E.Malinauską privertė susimąstyti apie mirtį.

Vienas chirurgas siūlė pjauti pirštą, kitas visą koją. Po amputacijos, jei ji bus sėkminga ir ligonio sveikata pagerės, medikai planavo jį išleisti namo. Tačiau kartu svarstė, jog, išsaugojus koją, pacientas turi galimybę išgyventi tik 50 procentų.

Politikas prisipažino, kad tuomet jį užklupo slogios mintys. Vyras prisiminė, kad jo tėvas ir senelis mirė patyrę kojų traumas. Tėvui sprogęs gesintuvas sužalojo galūnę ir jis mirtinai nukraujavo. Seneliui koją įtraukė kuliamoji mašina ir jis po patirtos traumos iškeliavo Anapilin.

E.Malinauskas prisiminė ir savo tragiškai žuvusį bendražygį lakūną Vytautą Lapėną bei draugą Saulių Savicką.

Abu vyrai mirė jau spėję atšvęsti pusės amžiaus sukaktis.

Žvelgdamas mirčiai į akis, Eugenijus mintyse jau svarstė, kaip padalinti užgyventą turtą.

„Mąsčiau, kad nesu išskirtinis, nors ir norėjau sulaukti savo penkiasdešimtmečio. Galvoje kirbėjo mintis ir apie testamentą, svarsčiau, ką galėčiau palikti savo trims dukroms, draugams. Troškau, kad mano kūno nelaidotų kapinėse, o sudegintų ir pelenus išbarstytų“, juodų minčių ne slėpė politikas.

Po paskutinės operacijos praėjus trims paroms, diliauskiečio sveikata pradėjo gerėti: atslūgo kojos tinimas, nukrito temperatūra.

Tuomet ligonis suprato, kad ir vėl jam pavyko išsivaduoti iš mirties gniaužtų.

Medikai E.Malinauskui įtarė ir kitą klastingą ligą cukrinį diabetą. Tą dieną, kai jam pasakė, kad šios ligos diagnozė nepasitvirtino, Pasvalio bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už ligonio sveikatą. Jas užpirko Eugenijaus bendrapartietis ir geras bičiulis verslininkas Rimas Želvys. Pasimelsti susirinko nemažai ekstremalo draugų.

Pats ligonis tuo metu gulėdamas Panevėžio ligoninės lovoje taip pat prisijungė prie besimeldžiančių draugų. Jis iš naujo pradėjo mokytis užmirštas maldas.

Ligos išvargintam vyrui buvo susilpnėjęs regėjimas, jis neteko daug svorio. Akys, pasitraukus ligai, prašviesėjo, o svoris auga palengva, nors apetitu E.Malinauskas nesiskundžia.

Gydytojai jam patarė daug valgyti, racioną paįvairinti citrinomis. Pacientas apetitu nesiskųsdavo ir ligoninėje, suvalgydavo visą patiektą maistą, o vakarais, kai labai užsinorėdavo saldaus, iš pyrago išrankiodavo net razinas.

Politikas atviravo, kad gydymo įstaigos jam keldavo slogutį, tačiau po pastarojo gydymosi ligoninėje E.Malinauskas pasirengęs visiems pažįstamiems patarti su savo sveikata nejuokauti ir laiku kreiptis į medikus.

Pasvalietis ir už gyvybę, ir už išsaugotą koją dabar yra dėkingas chirurgui Arvydui Burneikiui būtent jis ėmėsi gydymo taktikos, padėjusios įveikti sepsį.

Vakar kalbintas A.Burneikis buvo kuklus. Jis neslėpė, kad, gelbstint E.Malinauską, teko nemenkai paplušėti tam reikėjo ir patirties, ir atidumo, ir žinių.

Paklaustas, ar dažnai pavyksta išgelbėti tokius jau kartais atrodančius kone beviltiškus ligonius, gydytojas atsakė: „Visaip būna“. Tam daug reikšmės turi ir pačių ligonių fizinė būklė.

E.Malinauskas visada buvo stiprios sveikatos, sportavo, kaip ir visi lakūnai. Jis nerūko, saikingai vartoja alkoholį, tačiau pastaruoju metu jo imunitetas po patirtų išgyvenimų dėl apiplėšto namo ir kitų nesėkmių buvo labai nusilpęs.

Neramaus būdo vyras anksčiau yra patyręs ne vieną avariją, skirsdamas sklandytuvu bei važiuodamas motociklu.

Ypač skaudžios pasekmės liko po daugiau nei prieš ketverius metus įvykusios avarijos. Tuomet lakūnas po Stetiškių aerodrome vykusios šventės sklandytuvu „Blanik“ skraidino pažįstamą merginą.

Atlikęs keletą figūrų, pilotas išjungė variklį ir pradėjo leistis žemyn.

Darydamas ketvirtą posūkį, E.Malinausko pilotuojamas orlaivis pasiekė 50 metrų aukštį. Bandymas užvesti svetimą sklandytuvą buvo nesėkmingas ir orlaivis smigo žemyn. Nuo smūgio į žemę pilotas ir kartu skridusi mergina patyrė įvairių kūno sužalojimų. E.Malinauskui sutrupėjo trys stuburo slanksteliai, o keleivė susižalojo lengviau.

Tada Panevėžio ligoninės chirurgai pasvalietį operavo penkias valandas. Operacijos metu titano plokštėmis buvo sutvirtinti sutrupėję stuburo slanksteliai.

Po šios avarijos lakūnui pradėjo tirpti koja, nes buvo užspaustas nervas. Tirpstančios kojos Eugenijus negalėjo normaliai priminti, todėl ant pėdos atsirado skausminga nuospauda. Jis pats manė, kad pėdoje liko neišimta stiklo šukė.

Gydytojas Eugenijui tuomet patarė nešioti ortopedinį bato vidpadį. Jis pakoregavo ne tik eiseną, bet ir numalšino skausmą. Pagerėjusia sveikata ekstremalas neilgai džiaugėsi: po kurio laiko nuospauda atsirado ant didžiojo kojos piršto pado.

Nors žaizda trukdė normaliai priminti koją ir iš jos sklido puvėsio kvapas, diliauskietis neskubėjo pas gydytojus.

Vyras nemanė, kad skaudulys gali būti pavojingas gyvybei.

Draugai E.Malinauską vadina laimės kūdikiu, nes jis pats jau nebesuskaičiuoja, kiek kartų buvo atsidūręs tarp gyvenimo ir mirties.

Kartą iššūkius mėgstantis politikas, apžergęs motociklą, vadinamą „britva“, lėkė didžiuliu greičiu. Dviratė transporto priemonė rėžėsi į automobilį. Tąkart vyras greitai išsigydė sužalojimus.

Vėliau ekstremalą lydėjo nesėkmės skraidant sklandytuvais. Kraują stingdančius triukus išdarinėjantis lakūnas net tris kartus krito iš dangaus. Nors skraidyklės subyrėdavo į šipulius, Eugenijus atsipirkdavo tik kojų lūžiais.

Praėjusiuose savivaldybės tarybos rinkimuose Naujajai sąjungai atstovavęs jaunimo mylimas politikas buvo išrinktas į rajono tarybą. Tačiau dėl prieš rinkimus patirtos stuburo traumos E.Malinauskas ilguose posėdžiuose sėdėti negalėjo: iškentė vos du posėdžius.

Nugaros skausmai privertė atsisakyti tarybos nario mandato ir savo vietą taryboje užleisti bendrapartiečiui Rolandui Kripaičiui. Dabar jis tikisi, kad sveikata leis dirbti naujojoje taryboje.

E.Malinausko asmeninis gyvenimas klostėsi banguotai ir jausmingai.

Dabar E.Malinauskas tvirtina esąs įsimylėjęs tarsi paauglys, tačiau iš ligoninės jis grįžo į tuščius namus. Politiko širdį pakerėjusi 5 metais jaunesnė panevėžietė kol kas neskuba kraustytis gyventi į draugo namus.

Savo gyvenimo bei jausmų naujajai mylimajai nuo aplinkinių neslepiantis Eugenijus prisipažino, kad jo draugei toks atviras ir viešas gyvenimas nepatinka. Vyras, nenorėdamas skaudinti širdies draugės, prašė jos vardo nerašyti.

Politikas pasakojo, kad su turguje savo verslą turinčia moterimi susipažino prieš dvejus metus. Nors pora nevengia kartu rodytis viešumoje, o laimingos draugės nuotraukomis nukabinta Eugenijaus namų siena, tarp įsimylėjėlių dažnai tvyro nesantaika.

Susipykęs su drauge diliauskietis dažnai guodžiasi Airijoje gyvenančiai savo sutuoktinei Svajūnei su ja iki šiol neprisiruošė oficialiai išsituokti. Su žmona vyras susilaukė dviejų dukterų, jos jau pilnametės. Nors Eugenijaus ir Svajūnės keliai seniai išsiskyrė, E.Malinauskas su buvusia žmona iki šiol palaiko draugiškus ryšius.

Užklupus ligai, E.Malinauskui palūžti neleido ir trečiosios, 6 metų dukros Augustės motina, šiuo metu Norvegijoje gyvenanti Rasa.

Kai diliauskietis gulėjo ligoninėje, jo jaunėlė dukra su motina svečiavosi Lietuvoje.

„Rasa man paaiškino, kad nenori traumuoti vaiko. Juk Augustė buvo įpratusi tėtį matyti visada energingą ir geros nuotaikos. Nenorėjau ir aš, kad ji mane matytų paliegusį“, sakė pašnekovas.

E.Malinauskas prisipažino, kad užklupusios ligos jį privertė kitomis akimis pasižiūrėti į šeimos pastovumą.

„Vienatvė neką mažiau baisesnė už mirtiną ligą“, tvirtino vienas savo namuose gyvenantis E.Malinauskas.