Vieni Valdovų rūmuose siūlo įrengti Korupcijos muziejų, kiti būtinai paskelbti valstybinės svarbos kultūros objektu. Tik ne tokiu, kokį įsivaizduoja oficialiai tokius siūlymus teikiantys. O tokį, kuris atspindėtų visas šiuolaikinės Lietuvos piktžaizdes. Ne tik korupciją, bet ir visišką valdžios neįgalumą.
Štai premjeras A.Kubilius praėjusią savaitę viešai pareiškė, kad labai sunku apsispręsti, ką daryti dėl Valdovų rūmų statybos. Tik Vyriausybės vadovas, atrodo, nesusimąstė, kad Valdovų rūmai jau tapo ir jo bei jo Vyriausybės valdymo simboliu. Taip, taip – tarsi paminklas ne tik velioniui A.Brazauskui, bet ir visam A.Kubiliaus valdymui.
Kodėl? Ogi todėl, kad ši istorija – geriausias pavyzdys, kaip iš tiesų valdoma mūsų valstybė.
Pirmiausia prisiminkime 2008 metų rudenį – konservatorių vadovaujamos koalicijos atėjimą į valdžią.
Skaičiuodami, kam naujoji Vyriausybė nutarė mažinti finansavimą, o kam – ne, žurnalistai netruko pastebėti, kad yra viena eilutė, kurioje finansavimą siūloma netgi didinti.
Tai – Valdovų rūmų statyba, kuriai užsimota skirti netgi 18 milijonų litų daugiau, negu buvo numatęs „išlaidūnas G.Kirkilas” su savo komanda.
Nors kalbos apie nežinia kur dingstančius šiai statybai skirtus milijonus sklandė jau tada.
Kilo nedidelis triukšmas, į kurį naujoji valdžia, žinoma, nedelsdama reagavo. Konservatorių frakcijos nariai A.Ažubalis ir M.Adomėnas Seime net įregistravo protokolinio nutarimo projektą dėl Valdovų rūmų statybos finansinio audito.
Atrodė – viskas: pinigų švaistymas nežinia kur ir kam liausis. Juo labiau kad ir papildomų milijonų Valdovų rūmams statyti galiausiai skirta ne 18, o keliais mažiau.
Bet praėjo metai – ir vėl viskas iš pradžių. Naujojo biudžeto projekto svarstymas – nauji klausimai dėl Valdovų rūmų. Šį kartą netgi vien klausimais to nepavadinsi – tikras skandalas. Ir ne vien dėl toliau nežinia kam leidžiamų milijonų.
Paaiškėjo, kad neveikiančiuose Valdovų rūmuose jau dirba ne vienas ir ne du – net 72 žmonės. Nors kai kuriose veikiančiose panašiose įstaigose etatų – gerokai mažiau.
Premjeras A.Kubilius, žinoma, negali nereaguoti į žmonių nuotaikas. Jis kartu su Seimo pirmininke I.Degutiene viešai pareiškia, kad situacija nenormali, ir net paskelbia apie specialios komisijos padėčiai išsiaiškinti sudarymą. Tuo tarpu Kultūros ministerija praneša apie planuojamą Valdovų rūmų auditą – šį kartą planinį.
Bet ir vėl viskas nutyla. Iki 2010-ųjų rugsėjo, kai nugriaudėja Valstybės kontrolės išvados. Seimo Audito komiteto narė konservatorė A.Bilotaitė nebeleidžia abejoti: „Valdovų rūmai tapo korupcinės schemos pavyzdžiu.”
Anot A.Bilotaitės, žinoma, kalta tik buvusi valdžia. Bet ko dar reikia, kad tikėtumeisi, jog bent jau dabar visos korupcinės schemos bus nedelsiant nutrauktos?
Tačiau laikas slenka toliau. Ir nieko. Tiesa, pasigirsta A.Kubiliaus oficialus atsakymas savo partijos kolegei Seimo narei A.Stancikienei. O ši, beje, klausia visai konkrečiai: ar prieš toliau skiriant pinigų projektui nebūtų tikslinga keisti juos švaisčiusias statybos ir projektavimo įmones.
Bet A.Kubiliui toks požiūris pasirodo „nešeimininkiškas”. „Tolesnis ginčijimasis ir statybų neužbaigimas bent tiek, kad ten galėtų ateiti lankytojai, yra paprasčiausias nešeimininkiškas požiūris”, – išdidžiai pareiškia jis.
Taip pat sužinome, kad premjerui, pasirodo, net nerūpi, kam ir kaip naudojami pinigai: „Kultūros ministerija sprendžia, kam tą investicijų sumą panaudoti.”
Ir tik tada, kai Viešųjų pirkimų tarnyba pareikalauja nutraukti sutartis su rangovais, A.Kubilius po daugiau kaip dvejų valdymo metų staiga supranta, kad reikės ką nors daryti.
Tačiau jam labai sunku apsispręsti...