Ir nors Generalinės prokuratūros oficialiame pranešime apie tyrimo nutraukimą buvo neabejotinai siekiama dezinformuoti Lietuvos piliečius, nukreipiant dėmesį į antraeilės reikšmės formuluotes, kiek vėliau spaudoje išplatintas M.Dūdos minėto nutarimo tekstas leidžia konstatuoti, jog prokurorų tyrimas iš esmės paneigė prieš metus paskelbtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvadas.
Noriu ypač pabrėžti tą faktą, jog šis tyrimas paneigė NSGK surašytas išvadas iš pagrindų, nuodugniai nuo A iki Z. Tokia prokuroro drąsa auginamos šalyje baimės ir teisėsaugos totalinio niekinimo atmosferoje yra beveik neįtikėtinas įvykis. Pabandykime pasvarstyti šio įvykio aplinkybes detaliau.
Praėjusių metų pradžioje minėtasis Seimo komitetas paskelbė nustatęs, jog VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti specialias patalpas, tinkamas talpinti sulaikytam asmeniui, ir neva tokios patalpos buvo įrengtos Vilniaus mieste ir už Vilniaus, Antaviliuose.
Pasaulio spaudoje toks pareiškimas buvo įvertintas kaip fakto konstatavimas, jog Lietuvoje egzistavo CŽV kalėjimai. Savo ruožtu dabar prokuroras ne tik pripažįsta, jog nėra duomenų, kad tokios patalpos buvo įrengtos, bet, - tai dar įdomiau, - konstatuoja tai, jog yra duomenų, leidžiančių neigti tokias interpretacijas; taigi tyrimas nutraukiamas ne dėl įrodymų stokos, o – priešingai - sukaupus pakankamai įrodymų, leidžiančių išsklaidyti miglas.
„Priešingai, - teigiama prokuroro nutarime nutraukti tyrimą. - Ikiteisminio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys ir visi su tuo apklausti liudytojai pagrindžia kitą pastato paskirtį ir panaudojimą“ (kalbama apie Antavilius.) Nutarime taip pat randame kvalifikuotus paaiškinimus apie su CŽV siejamų lėktuvų maršrutų aplinkybes, reglamentuotus NATO sąjungininkų vizitus.
Neturiu didesnių iliuzijų dėl to, jog anksčiau ar vėliau bus bandoma sukompromituoti šį principingą prokurorą, atsiras norinčių, pastatyti jį, kaip yra sakoma, į vietą. Tiesa, M. Dūda tarsi ir bando numesti kaulą įsiutintam šuniui, paporindamas kažką apie buvusių vadovų „tarnybinius prasižengimus“. Tačiau pastaroji remarka be paaiškinimų taip akivaizdžiai iškrenta iš konteksto, jog ją galima traktuoti kaip užmaskuotą ironiją, leidžiančią pasišaipyti iš privalomų konjunktūrinių ritualų.
Nepajėgsiu nuslėpti to, jog atgaunu nuotaiką, kai matau sąžiningai savo darbą atliekantį, nežiūrint iškylančių pavojų ar nepalankių sąlygų, pasipriešinusį inercijai ir konjunktūrai žmogų. Atrodytų, Lietuva yra taip jau nususinta ir nuvaryta šalis, jog prieš akis tvyro tik užjuodusi naktis, tačiau kartas nuo karto tai šen, tai ten pasimato tokių principingų žmonių kaip šio rašinio herojus apsisprendimai, prikeliantys krašto garbę.
Tikriausiai nereikia kam nors specialiai įrodinėti, jog garsiosios Seimo NSGK išvados minėta tema buvo savotiška politinė parama prezidentei D.Grybauskaitei, antai išplatinusiai gandą apie CŽV kalėjimų galimumo Lietuvoje faktą. Šių įvykių plėtotėje užsimezgė tvirta politinė santuoka tarp prezidentės ir valdančiosios koalicijos.
Dabar nediskutuosiu, ar tada prezidentei prasprūdo didelį šurmulį sukėlę žodžiai apie kalėjimų dėl neatsargumo ir nepatyrimo, ar taip ji išreiškė savo užsiciklintą antiamerikietišką nusiteikimą, tačiau Seime kilusi iniciatyva pradėti parlamentinį tyrimą baigėsi žiauriu Lietuvos apjuodinimu, sukeliančiu pavojingas mūsų šaliai abejones.
Seimo komitetas tąsyk gavo politinį užsakymą atrasti kažką panašaus į CŽV kalėjimą, kurio ieškodamas pridergė visus pašalius, o Lietuva tapo įkaite politinių prostitučių žaidimuose. Taigi drąsiai galima teigti, jog NSGK pateiktos suktos, užpainiojančios sąmonę išvados yra pati bjauriausia dėmė mūsų šalies parlamentarizmo istorijoje.
Pavadinčiau tokį nutolusį nuo faktų tokių išvadų faktą politinės prostitucijos nepralenkiamu pavyzdžiu, nes iš tiesų degraduoti dar labiau neįmanoma iš principo. Tai nuosmukio apoteozė.
Taip pat šventai esu įsitikinęs, jog nesutirštinsiu spalvų pasakydamas, jog po prokuratūros ikiteisminio tyrimo, išaiškėjus tikrajai dalykų padėčiai (nors pakankamai viskas aišku buvo ir anksčiau), Seimas privalo paleisti pats save, įvertindamas aplinkybę, jog pritarė klaidinančioms NSGK išvadoms (pasileisti kaip apkiaulinęs šalį ir apsikiaulinęs pats), o šių falsifikacijų iniciatoriai turėtų būti teisiami. Tai vienintelė ori išeitis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasirodė sugebantis lengvai paaukoti Lietuvos žmonių saugumą dėl trumpalaikės partijų politinės naudos. Todėl kviečiu visus orumo laisva valia dar neatsisakiusius Lietuvos žmones siųsti tualetinį popierių šio Seimo NSGGK adresu. Suprantate – dėl kokio reikalo?