„Nenoriu komentuoti branduolinių ginklų dislokavimo kokioje nors
konkrečioje vietoje“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė JAV
valstybės sekretorės pavaduotoja ginklų kontrolei ir priežiūrai
Rose Gottemoeller.
„Esu čia kalbėtis su Lietuvos pareigūnais ir ekspertais apie
galimus branduolinio arsenalo sumažinimus ateityje. (...) Šiuo metu
ieškome idėjų kaip vykdyti kitą branduolinių arsenalų mažinimo
etapą, kadangi ką tik Miunchene užbaigėme labai svarbų žingsnį
padariusį naująją „START“ sutartį galiojančia“, - teigė JAV
atstovė.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė antradienį
pareiškė, kad nėra jokia paslaptis, jog į pietvakarius nuo
Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje Rusija yra dislokavusi
taktinį branduolinį ginklą.
„Mūsų interesas, kad aplink mūsų sienas nebūtų
prifarširuota, prikimšta tiek ginklų, tarp jų - ir taktinių
branduolinių, kurie kelia pavojų mūsų egzistavimui apskritai“, -
sakė R.Juknevičienė.
JAV žiniasklaida buvo pranešusi, kad Rusija pernai pavasarį
perkėlė mažo nuotolio taktinius branduolinius ginklus į
dislokacijos vietas, esančias netoli kai kurių NATO šalių.
Tačiau pernai lapkritį Rusijos ginkluotųjų pajėgų
generalinio štabo viršininkas, kurį citavo „Interfax“, pareiškė:
„Jokių raketų Kaliningrado srityje mes nedislokavome“.
Lietuvos pareigūnai ne kartą yra išsakę viltį, kad JAV ir
Rusijos naujas susitarimas dėl strateginių branduolinių ginklų
mažinimo gali paskatinti derybas ir dėl taktinių ginklų, kurie yra
mobilesni ir gali būti perkeliami, tačiau trumpesnio nuotolio.
R.Gottemoeller teigia, kad pačios Rusijos keliama sąlyga prieš pradedant derybas dėl taktinės branduolinės ginkluotės išgabenti branduolinius ginklus iš Europos nėra tinkama.
Tokią poziciją JAV valstybės sekretorės pavaduotoja ginklų
kontrolei ir priežiūrai R.Gottemoeller išsakė
trečiadienį po paskaitos Vilniaus universitete atsakinėdama į
studentų ir žurnalistų klausimus.
„Rusų pozicija yra labai pastovi. Ši sąlyga yra nuo seno, kad
prieš imant svarstyti apie tokios derybas, visi NATO branduoliniai
ginklai turi būti perkelti į JAV. Kaip JAV derybininkė, aš manau,
kad tai nėra labai protinga, bet tikrai labai pastovi sovietų ir
rusų sąlyga, kuri laikosi daug metų“, - teigė R.Gottemoeler.
Anot pareigūnės, JAV prezidentas yra išsakęs poziciją, jog po
naujosios „START“ sutarties turi būti inicijuotaus naujos derybos,
kurių objektas būtų tolesnis abipusio strateginio arsenalo
mažinimas, taktiniai branduoliniai ginklai ir sandėliuose esančios
atominės kovinės galvutės.
JAV pareigūnė, dalyvavusi derybose su Rusija dėl naujosios
„START“ sutarties pabrėžė, jog rengiantis tokioms deryboms su
rusais bus siekiama diskutuoti apie saugumo didinimo priemones.
„Orientuosimės (...) į tai, ką galime padaryti dabar, kad
atlaisvinti kelią deryboms. Todėl turime labai aktyvią diskusijų
su Rusijos Federacija darbotvarkę. (...) Manau, kad yra daug apie ką
kalbėti“, - teigė R.Gottemoeler, pažymėjusi, jog JAV ir Rusija
disponuoja 90 proc. pasaulio branduolinio arsenalo.
Anot jos svarbios diskusijos šiuo klausimu turi vykti ir NATO.
Viešėdama Vilniuje JAV atstovė sakė, kad nauji susitarimai dėl įprastinės
ginkluotės Europoje ribojimo nesikirs su NATO gynybos planavimo
galimybėmis.
„Nemanau, kad yra tokia galimybė, kalbant apie derybų
rezultatą“, - atsakinėdama į studentų ir žurnalistų klausimus
Vilniaus universitete sakė JAV valstybės sekretorės pavaduotoja
ginklų kontrolei ir priežiūrai..
Taip JAV pareigūnė atsakė į klausimą, ar mato galimybę, kad
derantis dėl modernizuotos Įprastinės ginkluotės Europos sutarties
gali iškilti „flangų režimo“ ir NATO gynybos planavimo susikirtimo
klausimas.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
trečiadienį žiniasklaidoje paskelbtame komentare perspėjo, kad
Lietuva, jungdamasi prie naujos sutarties, turi „užtikrinti, kad ji
neapsunkintų kolektyvinės gynybos įsipareigojimų įgyvendinimo bei
kad būtų išsaugotas principas, jog užsienio šalių pajėgos gali
būti kitoje šalyje tik su priimančiosios šalies sutikimu“.
Pasak R.Gottemoeller, flangų klausimas yra aktualus ir Baltijos
šalims, ir Rusijai, ir turės būti išspręstas derybose dėl
Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties.
„Tai išlieka susirūpinimą keliančiu klausimu mūsų NATO
sąjungininkams - Turkijai, Norvegijai, Baltijos šalims. (...) Reikia
aiškiai pasakyti, kad Rusijai tai taip yra svarbus klausimas. Rusija
yra išsakiusi daug nusiskundimų dėl galimybės turėti tam tikro
lankstumo ginkluotųjų pajėgų judėjimo Rusijos teritorijoje“, -
teigė JAV atstovė.
„Mano požiūriu, tai yra klasikinis derybų klausimas. Abiejų
pusių, sėdinčių abipus stalo, susirūpinimai yra rimti, susiję su
nacionalinio saugumo interesais, todėl į juos reikia atsižvelgti.
JAV yra nusiteikusios pratęsti flangų režimą, tačiau tuo pat metu
yra linkusios žvelgti į visą ĮGES modernizavimo kontekstą ir
pasirinkimo galimybes flangų režimo atžvilgiu“, - dėstė ginklų
kontrolės ekspertė.
Savo kalboje R.Gottemoeller pabrėžė, jog JAV remia Lietuvos
nusiteikimą didinti karinį skaidrumą Europoje ir mano, kad Vilnius
pirmininkaudamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai
(ESBO) galėtų suteikti svarbos šiam klausimui.
„Mes dirbame su NATO sąjungininkais ir Įprastinės ginkluotės
Europoje sutarties partneriais modernizuojant ĮGES režimą. Mes
vertiname Lietuvos įsitraukimą į bendras pastangas siekiant išeiti
iš dabartinės aklavietės, kad Europoje galėtume turėti stabilią
ir nuspėjamą aplinką“, - kalbėjo JAV pareigūnė.
Flangais vadinamos tam tikros NATO pakraščiuose esančios
teritorijos, kuriose veikia ribojimai, taikomi įprastinių
ginkluotųjų pajėgų, pavyzdžiui tankų, kiekiui ir jų judėjimui
tose teritorijose.
R.Gottemoeler taip pat teigė, kad naujai įsigaliojusi JAV ir
Rusijos sutartis dėl strateginių branduolinių arsenalų sumažinimo
yra svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui ir prisideda prisideda prie
šalies saugumo aplinkos plėtojimo.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, jog
sutartis yra svarbi kaip atsakingos partnerystės simbolis ir įrankis
padidinti skaidrumą bei paskatinti tarptautinį pasitikėjimą“, -
sakė JAV pareigūnė.
JAV pareigūnės cituoją kalbą prezidentė sakė Miuncheno
saugumo konferencijoje. Joje D.Grybauskaitė taip pat perspėjo, kad
nesant pasitikėjimo NATO santykiuose su Rusija gali atsirasti
perspėjimo signalas - kaip pavyzdžius ji nurodė „Zapad“ karines
pratybas ir modernios ginkluotės pardavimą Rusijai, kuri savo
karinėje doktrinoje NATO vis dar laiko grėsme savo saugumui.
Miuncheno kalboje D.Grybauskaitė taip pat sakė, kad
„nepriimtinas yra pasiūlymas dalyti Europą į geografinius gynybos
sektorius“. Vadinamąją sektorinę gynybą priešraketinės gynybos
sistemoje siūlo Rusija. JAV ir NATO tokią Maskvos iniciatyvą
atmetė ir pareiškė, kad NATO kurs atskirą sistemą.
R.Gottemoeler pabrėžė, kad NATO derėsis su Rusija dėl
priešraketinės gynybos sistemos, bet NATO sistema saugos Aljanso
šalis.
„Dalykas, kurį jums norėčiau aiškiai pakartoti ir pabrėžti
yra - NATO saugos NATO. Kiek tai liečia prezidentą Baracką Obamą ir JAV vyriausybę, tai yra esminis dalykas. Žinau,
kad tokį požiūrį turi visi NATO sąjungininkai“, - trečiadienį
apsilankiusi Seime sakė JAV valstybės sekretorės pavaduotoja.
Pasak jos, nėra jokios paslapties, kad kurdamos sistemą Rusija
ir NATO turi išspręsti sudėtingus techninius, politinius ir saugumo
klausimus.
„Rusai turi tam tikrų požiūrių, kaip reikėtų veikti. (...)
Bet tai nereiškia, kad priešraketinės gynybos srityje mes negalime
turėti labai naudingo bendradarbiavimo su Rusijos Federacija. Kad ir
kaip sudėtinga tai bus, mes esame optimistiškai nusiteikę, jog
šiuo požiūrių turėsime produktyvias derybas su rusais“, - teigė
JAV atstovė.
NATO ir Rusija deklaruoja norą bendradarbiauti priešraketinės
gynybos sistemos srityje. Tačiau Maskva perspėja, kad neatsižvelgus
į jos interesus, Rusija turės imtis papildomų saugumo priemonių.
NATO kol kas skeptiškai vertina Rusijos iniciatyvą kurti atskiras
atsakomybės zonas.