Žemės ūkio specialistų kalvės akademinė bendruomenė stengėsi iš tarybos narių, ypač iš tų, kuriuos į aukščiausiąją LŽŪU valdymo struktūrą delegavo stambūs prekybos tinklai ir alkoholio gamintojai, sužinoti, kokia ateitis laukia universiteto. Aiškaus atsakymo, ar LŽŪU netaps kurios nors kitos aukštosios mokyklos padaliniu, auditorija negavo, tik išgirdo, kad tarybos verslininkai stums LŽŪU į pasaulio universitetų tūkstantuką.
Proginės programinės kalbos
Vakar LŽŪU iškilmių salėje buvo perskaitytas švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas Nr. V-110 skirti į universiteto tarybą LŽŪU studentą Simoną Pusvaškį, studijų prorektorių Joną Čapliką, Miškų ir ekologijos fakulteto dekaną Edmundą Bartkevičių, Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekaną Vidmantą Butkų, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekaną Vidmantą Gurklį, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorių Edvardą Makelį, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomąjį direktorių Marių Busilą, UAB „DOJUS agro“ valdybos pirmininką Praną Dailidę, Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorių Kęstutį Kriščiūną, Baltijos labdaros fondo direktorių Arūną Svitojų ir įmonių grupės „Alita“ valdybos narį, bendrovės generalinio direktoriaus patarėją Darių Vėželį. Tarybos nariai pasirašė iškilmingus pasižadėjimus rūpintis universitetu ir ieškoti paramos jam, ginti šios aukštosios mokyklos teises Lietuvoje ir užsienyje. Po to vienuolika LŽŪU visuomeninių globėjų pasakė programines progines kalbas: vieni trumpesnes, kiti – ilgesnes, atsakinėjo į klausimus.
Ir prižiūrės, ir patars
LŽŪU dėstytojus ir studentus ypač domino prieštaringiausiai vertinamų tarybos narių pasisakymai. Baltijos labdaros fondo direktorius A. Svitojus (jis taip pat yra Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas) įsipareigojo „prižiūrėti“ universitetą, apgailestavo, kad LŽŪU nepatenka į geriausių pasaulio universitetų tūkstantuką, žadėjo gerokai kilstelėti universiteto reitingus, ragino tarybą visais įmanomais kanalais „pritraukti“ į LŽŪU Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
„Maximos“, „Norfos“ , „Rimi“ ir kitų stambių bei smulkesnių prekybos tinklų atstovas LŽŪU taryboje M.Busilas pataisė kolegą – naujoji taryba ne prižiūrės universitetą, bet patars jo akademinei bendruomenei. M.Busilas siūlė nesižvalgyti į Europos ir pasaulio pavyzdžius. „Lietuvoje auga daug gerų vaikų. Stenkimės, kad talentingiausieji stotų studijuoti į Žemės ūkio universitetą. Žemės ūkis ir maisto pramonė – labai perspektyvios ūkio šakos, nes planetoje sparčiai daugėja gyventojų-valgytojų“,- seniai žinomas tiesas pasakojo M.Busilas. Po jo kalbos kai kam LŽŪU iškilmių salėje kilo įtarimas, kad į tarybą įsismelkę prekybininkai nori kontroliuoti visą maisto gamybos procesą „nuo lauko iki stalo“ ir „nuo ėdžių iki šakutės“.
Aukštoji mokykla su alkoholio etikete
„Alitos“ generalinio direktoriaus patarėjas D.Vėželis prisipažino, kad mažai kas jį sieja su žemės ūkiu, išskyrus jo atstovaujamos įmonės spirituotą produkciją, kuri gaminama iš sodo gėrybių.
D.Vėželio nuomone, Lietuva negali gyventi vien iš „kibernetinės veiklos“. „Aš daugiausia keliauju po pasaulį, populiarindamas „Alitos“ stipriųjų gėrimų prekės ženklą, tačiau dėl šio reikšmingo įvykio atsisakiau netgi svarbios verslo išvykos“, - pasigyrė D.Vėželis.
LŽŪU tarybos nariai verslininkai, įpratę visus gyvenimo reiškinius vertinti pagal tai, kokią iš jų galima gauti naudą, tiesiai neatsakė į klausimą, ko tikisi iš neturtingo universiteto.
Apie svarbiausią dalyką neužsiminta
Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus E. Makelio (išrinkto LŽŪU tarybos pirmininku), taryba kiekvieną savaitę neposėdžiaus, rinksis kelis kartus per metus, artimiausi jos uždaviniai – patvirtinti veiklos strategiją. „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, universiteto rektorių LŽŪU taryba turėtų rinkti kovo mėnesį.
„Gaila, kad niekas neišdrįso paklausti, ar tiesa tai, ką rašė „Ūkininko patarėjas“ – Švietimo ir mokslo ministerija norėtų paversti Lietuvos žemės ūkio universitetą kokios nors kitos aukštosios mokyklos padaliniu“, - pažinčiai su naująja LŽŪU taryba baigiantis salės gale tarpusavyje tyliai kalbėjosi kelios universiteto darbuotojos.