„Rudenį sudariau darbo grupę lygtinio paleidimo sistemos
pokyčiams parengti. Ji kaip tik baigia savo darbą ir, tikiuosi,
Seimui po kelių savaičių pateikti skaidresnę ir aiškesnę tvarką
nustatančią sistemą“, - savo tinklaraštyje rašo R.Šimašius.
Ministras sako nesistebintis, kad su lygtiniu paleidimu yra
susijusi istorija, kai Kauno apygardos teisme buvo galimai klastojami
teisėjų parašai po nutartimis dėl suimtųjų lygtinio paleidimo.
Tai galėjo padaryti teisėjas Arvydas Stankus.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė pradėjusi
ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo pagal
Teisėjų tarybos vadovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko
Gintaro Kryževičiaus prašymą.
Apie galimą klastojimą pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose
dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis.
Ministras sako, kad teisėjų ir Teisėjų tarybos pozicija šiuo
atžvilgiu - geras ženklas mažinant korupciją teismuose.
„Tai, jog du teisėjai netylėjo dėl savo kolegos klastotės, kad
adekvačių priemonių ėmėsi Teisėjų taryba, yra geras ženklas,
kuris papuošia jau kurį laiką vykstantį ne taip labai pastebimą
procesą mažinant korupciją teismuose. Didžiuojuosi šiais
teisėjais ir kviečiu tokį patį nepakantumą parodyti ir kitus“, -
rašo R.Šimašius.
Tačiau, anot jo, tam, kad ši istorija nesibaigtų tik vieno
atpirkimo ožio radimu, reikia „žengti toliau ir giliau“.
„Bus įdomu pamatyti detalią analizę (o šiuo atveju ji, manau,
būtina) apie tai, ar tikrai Kauno apygardos teisme buvo visos
būtinos procedūros, kurios užkirstų kelią šaukštui deguto
apjuodinti teisingumą. O gal atvirkščiai, bylų skirstymo sistema
ir kitos procedūros kaip tik tam sudarė sąlygas? Galiausiai reikia
žiūrėti ir aplink - kas dėjo parašus ant dokumentų laisvės
atėmimo įstaigose, kas buvo šių pamalonintų nuteistųjų
advokatai“, - rašo ministras.
Pasak G.Kryževičiaus, teisėjų parašai galėjo būti
suklastoti trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio
paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami
duomenys dar dėl 14-os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo
A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl
priimtų verdiktų.
K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys
nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse - esą kolegija
buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse
dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių
nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi
nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.
A.Stankus šiuo metu serga. Jis yra įteikęs prašymą atleisti
jį iš pareigų.