Praėjo 12 metų po to graudaus benefiso su didžiuliu patriarcho paveikslu
ant Valstybės kontrolės pastato sienos, o niekas nepasikeitė. Nesiseka
mūsų konservatoriams su įvaizdžiu. Kad ir ko jie imasi, nejuda
reikalai. Tarsi pirmadienį, o ne darbininkų šventės dieną Tėvynės
sąjunga būtų pradėta.
Partija per 18 metų turėjo vos du vadus, bet abu pagal populiarumą -
tvirtai iš antro galo. Net valdžią konservatoriams tauta lyg
pasityčiodama suteikia tik tada, kai valstybė atsiduria ant baisios
ekonominės krizės slenksčio.
Arba štai nusprendė konservatoriai pagerinti valdžios įvaizdį net ne už
mūsų, o tik už pora nusususių ES milijonų, kuriuos dabar savinasi, kas
netingi, o koks rezultatas? Anei pinigų, anei įvaizdžio liekanų.
Gal jiems su protu negerai, tiems konservatoriams? Bent kartą net
tvirtiems konservatorių šalininkams yra kilusi tokia mintis. Stebint jų
ministrų veidus per televiziją ir dar labiau stebintis jų žodžiais.
Lyg mažai dar būtų bėdų namuose, konservatoriai ir užsienyje krenkšteli
taip, kad nei verkt, nei juoktis.
„Rusai uždraudė atidaryti karstus, o lenkai pakluso. Kas čia per
požiūris, nesuprantu, negaliu suprasti“, - lyg pats būtų dalyvavęs
sutinkant iš Smolensko į Varšuvą parskraidintų prezidento L.Kaczynskio
lėktuve žuvusiųjų palaikus lenkams išdėstė V.Landsbergis.
Kad būtų tvirčiau, dar pridūrė, kad taip rusai įsakydavo elgtis ir kai
okupacijos metais SSRS armijoje žūdavo lietuvis kareivėlis.
„Ką jis sako? Kaip dabar jaustis žuvusiųjų šeimoms? V.Landsbergio
pasisakymai prieštarauja sveikam protui“, - neišlaikė nervai Lenkijos
Seimo vicemaršalkai S.Niesiolowskiui.
Jau ne pirmą kartą V.Landsbergis šitaip bando stiprinti vargšės Lenkijos
politinį budrumą. Briuselyje jis perspėjo vieną prie Smolensko žuvusio
Lenkijos politiko našlę, kad ši pasisaugotų. Išgąsdinta moteris puolė
klausinėti premjerą D.Tuską, ar jai tikrai jau gresia pasikėsinimas?
Tiems, kurie net su sostine Vilniumi jaučiasi taip pat nerimastingai,
tarsi ir dabar dar gyventų be Vilniaus, todėl tuoj ims piktintis lenkais,
patarimas - prilaikykite arklius. Pakelkite akis. Į Liberalų sąjūdžio
rinkimų plakatą su patenkintu E.Masiulio veidu. Kas parašyta? Skaitome:
„Liberalai. Sveiko proto dešinieji!“
E.Masiulis aiškiai sako, kad visi kiti mūsų dešinieji - konservatoriai,
krikščionys demokratai ir tautininkai - yra taip smarkiai pasiligojusio
proto, jog apie tai jau galima be baimės, kad R.Juknevičienė paduos į
teismą už garbės ir orumo įžeidimą, skelbti miestų aikštėse, per spaudą
ir net televizijas.
Tik ir šitas vargas dėl proto - su dvigubu dugnu. Jei Liberalų sąjūdis
lyg skerdyklon varoma avių banda sutartiniu bliovimu pritarė naktiniam
mokesčių perversmui ir kitoms liguistoms konservatorių fantazijoms, ar
patys liberalai gali pretenduoti į sveiko proto monopolį ir dar dešinėje?
Štai Generalinė prokuratūra ką tik paskelbė, kad, atlikusi ikiteisminį
tyrimą, ji negavo jokių duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose
objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.
Anot tyrimą atlikusio prokuroro, Antaviliuose esančio objekto nėra
pagrindo sieti su įtariamųjų laikymu, o tikroji patalpų paskirtis negali
būti atskleista dėl valstybės paslapties.
Ligoto proto – tokia liberalų rinkimų versija - konservatoriai tvirtino
labai priešingai. O ką apie CŽV kalėjimus Seimo „tyrimo“ metu skelbė sveiko
proto dešinieji? „Beeeee...“, - subliovė tada liberalų avys ir
nuturseno paskui labai ligoto proto konservatorius.
„Beprotnamyje visiems atrodo, kad jie yra sveiki“, - skelbia nutartį dėl
Liberalų sąjūdžio šūkio turinio konservatorius J.Razma. Panašu - neapskundžiamą.
Jei liberalai niekieno neverčiami 25 mėnesius išbuvo vienoje palatoje su
ligoto proto konservatoriais, jų gyrimasis sveiku protu - tik
pretekstas guviam rezidentui sukurti naują anekdotą apie psichiatrinę.
Politiškai nekorektiška? Taip, ir beprasmiška ginčytis. Ir ne tik politiškai.
Bet jei bandytume „politiškai korektiškai“ įvertinti, kad ir užsienio
reikalų ministro A.Ažubalio po susitikimo su S.Lavrovu Maskvoje
paskelbtą „konservatyvios minties“ šedevrą, jog „kalbos apie Rusijos
kompensacijas Lietuvai dėl SSRS okupacijos skamba juokingai ir
nerealiai“, ar nepristigtumėte žodžių, o kai kas - ir žado?
Patys konservatoriai, spiegiant kairiesiems, 2000-ųjų birželį priėmė
įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“. O įstatymai, kaip
žinoma, privalomi vykdyti ne tik kairiesiems. Ir dešiniesiems – taip pat.
Tai ką daryti, jei ministras A.Ažubalis sako, kad šis mūsų įstatymas jam atrodo
juokingas? O jei dar pridėtumėte, kad konservatorių ministras rusams pareiškė
apskritai pirmą kartą girdintis, jog Lietuva yra apskaičiavusi SSRS
okupacijos padarytą žalą, kuri siekia 80 mlrd. litų?
Tas pats A.Ažubalis, kuris prieš trejus metus šitaip pliekė G.Kirkilo valdžią:
„Buvo apskaičiuota žala, bet darbas užmestas. Niekas nesako, kad eikit
mitinguot prie rusų ambasados, ar plėšytis marškinių, bet pradėkit
konkretų darbą - žingsnis po žingsnio.“ Ir dar tą patį pakartojo jau
konservatorių ministrui V.Ušackui.
Tai koks, po velnių, dar politinis korektiškumas? Čia tik keiktis kaip vežikui lieka,
nes už žodžius „SSRS žalos atlyginimas skamba juokingai“ dar visai
neseniai ir į snukį nuo kokio Prūdo-Bugailiškio buvo galima gauti.
Kas įvyko bendroje proto ligonių ir sveikuolių palatoje, jei vienintelį
nesuteptą patriotinio Tėvynės sąjungos įvaizdžio puslapį su okupacijos žalos atlyginimu A.Ažubalis išplėšė ir ligoninės tupykloje pajuokai pakabino? Per daug rusiško aminazino?
Viskas - paprasčiau. Senais laikais šokiuose kone kiekvienoje
įkaušusių bernų kompanijoje pasitaikydavo po tokį dangiškąjį Dievo
mulkį, kuris visur ieškodavo priekabių, o reikalui priėjus iki
susistumdymo, užspiegdavo: „Laikykit mane, nes užmušiu!“
Toks tipelis „kietas“ tol, kol jį bent dėl akių prilaikai. Jei niekas nelaiko -
pirmas padus pasipusto. Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei į kailį
gausiu ir labai skaudės...