Jei esi sąžiningas iškraustys be jokių kalbų
Socialiniame būste gyvenanti ir du nepilnamečius vaikus auginanti 34 metų Kristina Kriaučiūnienė gavo iš Panevėžio savivaldybės raginimą skubiai išsikelti iš buto.
Vienoje bendrovėje siuvėja dirbančiai moteriai kraustytis su vaikais lauk liepta ne todėl, kad ji būtų kuo nors prasikaltusi, įsiskolinusi ar netinkamai gyvenusi. Tokių yra nemažai, tačiau jie iš būsto nejudinami.
Atvirkščiai. Moteris yra dora, sąžininga, darbšti, visada laiku atsiskaito už komunalines paslaugas. Net darbą per vargus susirado. Už tai, kad nenuslėpė gautų pajamų, moteris dabar ir varoma lauk.
Visa bėda, kad K.Kriaučiūnienė per daug stengėsi dėl savo vaikų, daug dirbo ir pernai gavo šiek tiek daugiau pajamų, nei įstatymai leidžia turėti gyvenant valdiškame būste.
„Jei būčiau buvusi girtuoklė ir niekur nedirbčiau ar dalį algos būčiau ėmusi vokelyje, šiandien netektų su siaubu galvoti, kur pasidėsiu su vaikais atsidūrusi gatvėje“, valdžios sprendimu atimti iš jos butą stebėjosi K.Kriaučiūnienė.
Tvarkingai šeimai valdžia atkišo špygą
Bandydama išsiaiškinti situaciją, K.Kriaučiūnienė apėjo ne vieną Panevėžio savivaldybės kabinetą. Valdininkai mosavo prieš nosį valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir aiškino, kad niekuo negali padėti.
„Sąžiningai dirbantys žmonės šaliai nereikalingi. Šiuo atveju įstatymai tiesiog verčia žmogų neturėti jokių pajamų ir oficialiai niekur nedirbti. Tada nenukentėsi.
Jei būsiu valkata, valdžia ims manimi rūpintis, leis gyventi socialiniame būste, mokykloje vaikus pietumis pamaitins, dar visokių lengvatų skirs. O kantriai plušančiai dviejų vaikų mamai pasiūlys kraustytis į gatvę“, apmaudą liejo K.Kriaučiūnienė.
Moteris įsitikinusi, kad už dorą elgesį valstybė žmonių neapdovanoja, tik botagu sušeria.
Vaikai patyrė nemažą šoką
„Tai ką dabar daryti? Eiti prasigerti? Kaip sugebėti per mėnesį viską prašvilpt, kad tapčiau socialiai remtina? Tada valdžia patenkinta būtų.
Visa bėda, kad nemoku taip elgtis, negaliu girtauti ir nemylėti savo vaikų“, kalbėjo raginimo išsikraustyti sukrėsta moteris.
Dabar K.Kriaučiūnienės dukrai 8, o sūnui 12 metų. Sužinoję, kad valdžia atima iš jų namus, vaikai patyrė šoką. Žinia apie būtinybę išsikraustyti šeimą pasiekė tuomet, kai abu nepilnamečiai gulėjo namie su aukšta temperatūra.
„Vaikų reakcija nenusakoma. O kaip jūs jaustumėtės, jei sužinotumėte, kad nebeturite namų?“ vaikų širdyse kilusiam sąmyšiui apibūdinti žodžių pritrūko pašnekovė.
Liko viena su dviem vaikais ant rankų
K.Kriaučiūnienė socialiniame bute apsigyveno prieš 3 metus. Iki tol ji 6 metus laukė eilėje, kol gavo šį būstą.
K.Kriaučiūnienė ištekėjo būdama 21 metų. Jauna šeima būstą nuomojosi ir kūrė planus pasitaupę įsigyti savą kampą.
Gimė sūnus. Kai iki antrojo kūdikio gimimo buvo likęs mėnuo, staiga mirė K.Kriaučiūnienės vyras. Jiedu santuokoje tebuvo išgyvenę 4 metus.
Našle likusiai moteriai kabintis į gyvenimą buvo labai sunku. Pagalbos iš šalies nebuvo jokios, kiekvieną daiktelį reikėjo užsidirbti savo rankomis. Moteris bandė pasiimti paskolą butui pirkti, bet siuvėjos uždarbis tam per mažas.
Remontui išleistų pinigų nebeatgaus
Kai gavo socialinį būstą, moteris įsivaizdavo, kad pagaliau gyvenimas bus šiek tiek lengvesnis ir stabilesnis. Į būstą K.Kriaučiūnienė investavo nemažai savų lėšų, įsistatė šarvuotąsias duris.
Šiems darbams ir butui apstatyti moteris pasiėmė 10 tūkstančių litų vartojamąją paskolą.
„Nesėdėsi juk su vaikais ant trinkų. Reikia ir lovų, ir rašomojo stalo. Tam ir stengiuosi kuo daugiau uždirbti, kad tik vaikams gyventi būtų patogiau“, pasakojo moteris.
Advokatai jai paaiškino, kad nebuvo jokio reikalo kišti pinigus į valdišką butą, nes investuotų lėšų ji nebeatgausianti.
Našlė labai taupo, gyvena nuo algos iki algos, šeimoje kiekvienas centas suskaičiuotas. Jei tektų kraustytis, ji neturėtų pinigų net transportui pasisamdyti, kad pergabentų daiktus, nesukrapštytų kelių litų nuolatiniams bilietams, jei vaikams tektų važinėti į mokyklą iš kito miesto galo.
Be to, moteris tiesiog neturi kur kraustytis.
Įstatymai negina net ir vaikų
Advokatai K.Kriaučiūnienei juokaudami patarė tapti asocialia girtuokle ir tada jos vaikus įstatymai gins.
Pasirodo, nepilnamečiai irgi ne kliūtis būti išmestiems iš buto. Jei motina būtų asociali ar bedarbė, įstatymas gintų ir ją, ir vaikus, niekas neturėtų teisės tokios šeimos iškrapštyti.
Kadangi motina turi darbą, pagal dabar galiojančius įstatymus ji privalo pati pasirūpinti ir vaikų gyvenamąja vieta.
„Tokie įstatymai tautos genocidas“, kitokių žodžių situacijai nusakyti neberado pašnekovė.
Vaikų gynėjai tvarkingos motinos atžalų negins
Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnyba iš buto metamai moteriai padėti niekuo negali.
„Tai ne iškeldinimo byla, o raginimas atlaisvinti patalpas. Jei ji uždirba daugiau, tai gali išsinuomoti butą brangiau. Socialinio būsto eilėje laukia žmonės su mažesnėmis pajamomis, irgi su vaikais.
Jei motina nebegalėtų pasirūpinti vaikais, tada pasiūlytume pagalbą, galėtume apgyvendinti juos laikinuosiuose vaikų globos namuose“, sakė savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Daiva Simonaitienė.
D.Simonaitienė sakė, kad įstatymas draudžia iškelti iš buto šeimą su mažais vaikais, jei tėvai neturi darbo, negali parūpinti kito būsto.
Uždirbantis blogas, skolininkas geras
Situacija paradoksali valdžia iš buto meta moterį, neskolingą nė cento ir iš valstybės neprašančią jokių lengvatų, nors socialiniuose butuose metų metais gyvena iki ausų prasiskolinę veltėdžiai.
Šiuo metu Panevėžio savivaldybė turi 474 socialinius būstus, juose gyvena 1700 žmonių. Šio kontingento skolos už komunalines paslaugas siekia beveik milijoną litų.
Socialinių būstų nuomininkų skola už šilumą šiuo metu yra 800 tūkst. litų. Skolos butų ūkiui už nuomos paslaugas viršija 120 tūkstančių. Dar nemažai nesumokėtų litų prikapsės, kai bus suskaičiuotos skolos už elektrą, dujas ir vandenį.
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Rimšienė sakė, kad jų galvos skausmas piktybiniai skolininkai.
Šimtus tūkstančių skolingus gyventojus iškrapštyti iš valdiško būsto dažnai būna neįmanoma, ypač jei šie turi nepilnamečių vaikų. Praktiškai su jais nutraukti nuomos sutarčių nėra kaip.
Bylinėjantis su skolininkais teisme, vaikų ginti stoja vaiko teisių apsaugos specialistai, mažamečiai negali būti išvaryti iš buto, jei tėvai neturi galimybių parūpinti kitos gyvenamosios vietos.
Dar viena keistenybė įstatyme nėra nė žodžio apie skolininkų iškeldinimą iš būsto. O štai jei metinės pajamos viršijo numatytą sumą, jei žmogus stengėsi susirasti darbą ir daug plušo, tokį galima iškraustyti tuojau pat.
Panevėžys prilygintas kaimui
Panevėžyje į socialinį būstą pretenduoti gali tik tas, kurio metinės pajamos neviršija 22 tūkstančių litų.
Iš K.Kriaučiūnienės pateiktos praėjusių metų deklaracijos matyti, kad, sudėjus vaikų našlaičių pašalpas ir moters atlyginimą, šeimos pajamos šią sumą viršijo.
Metinių pajamų dydis, leidžiantis pretenduoti į socialinį būstą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams, gerokai didesnis nei panevėžiečiams. Aukštaitijos sostinė yra pakliuvusi į eilutę „kitos vietovės“, kurios prilygintos kaimui.
Vicemerė pažėrė daug pažadų
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistai, kurių apskaitoje yra socialiniai būstai, vieningai tvirtino jokių lengvatų ar išimčių pritaikyti K.Kriaučiūnienei negalintys.
Socialinius klausimus kuruojančią miesto vicemerę Rimantę Ratinskaitę buvo pasiekusios nuogirdos apie išskirtinę K.Kriaučiūnienės situaciją, bet, kol nepaskambino žurnalistai, politikė šiuo klausimu giliau nesidomėjo.
„Įstatymai turi būti koreguojami pagal gyvenimą, reikia paisyti ir žmogiškojo faktoriaus. Kreipsimės į Vyriausybę dėl įstatymo taisymo“, pokalbio su „Panevėžio rytu“ metu pažadėjo vicemerė.
Nors įstatymų per savaitę ar mėnesį nepakeisi, R.Ratinskaitė garantavo, kad iš namų metama panevėžietė gali būti rami niekas jos nebevarys.
„Situacija neeilinė, ir mes jos tikrai nepaliksime bėdoje“, dievagojosi politikė.