- Kodėl būti vyru tapo taip sudėtinga?
- Nebeliko vieno visuotinai priimtino vyriškumo apibrėžimo, tiktai daugybė galimybių. Kiekvienas vyras privalo pats savarankiškai save apibrėžti kaip vyrą. Todėl šiais laikais vyru būti daug sunkiau, bet ir daug įdomiau.
- Vyrai privalo būti geri tėvai, dėmesingi sutuoktiniai, padėti namų ruošoje, o kartu ir daryti karjerą bei finansiškai aprūpinti šeimą. Kaip mūsų šiuolaikiniame pasaulyje vyrai suvokia savo tapatybę?
- Tai didelė problema. Iš išorės vyrai nesulaukia jokios pagalbos, ieškodami savo tapatybės. Todėl dauguma nesiryžta leistis į tapatybės paieškų nuotykius ir pasikliauja atgyvenusiais lyčių vaidmenų apibrėžimais, kurie šiandien jau nebetinkami. Arba elgiasi, kaip pakliuvo.
- Ar moterys per daug tikisi iš vyrų?
- Moterys yra kur kas lankstesnės. Jos dirba, turi šeimą, pomėgių ir didelį socialinių ryšių tinklą. Vyrai ima skųstis, kai iš jų imama reikalauti daryti ką nors, kas peržengia jų darbinės veiklos ribas – ar tai būtų vaikų auginimas, ar namų ruoša. „Špagatas“, kurį padaro moterys, yra didesnis. Bet čia aš turiu atsiprašyti už savo kolegas vyrus – mes to dar neišmokome.
- Kaip būtų galima tai pakeisti?
- Prieš 30 metų reikėjo skatinti mergaites ir moteris. Taip buvo ištaisyta didžiulė neteisybė. Bet didžioji lyčių politikos klaida buvo tai, kad buvo vienpusiškai orientuojamasi tik į mergaites. Berniukai ir vyrai paprasčiausiai liko už borto. Feministės, kaip Alice Schwarzer, švaistėsi netgi tokiais radikaliais pasisakymais: „Reikia pasunkinti mūsų berniukų padėtį, kad palengvėtų mūsų mergaičių padėtis“. Tai labai klastingas teiginys. Aš savęs klausiu, kodėl tuomet nebuvo galima palengvinti padėties abiem lytims?
- Ar todėl berniukams sunkiau sekasi mokykloje?
- Mūsų švietimo sistemoje berniukai atsiduria nepalankioje padėtyje. Tyrimai netgi rodo, kad esant tokiems pat pasiekimams, jie įvertinami prasčiau. Per pastaruosius 20 metų berniukai nebuvo niekaip skatinami, o kartu jie matė viską, kas daroma dėl mergaičių. Visas švietimo sektorius buvo stipriai feminizuotas – ir personalo, ir turinio prasme. Vadovėliuose atsirado turinys, su kuriuo berniukai negali susitapatinti. Gimtosios kalbos pamokose jie turi skaityti istorijas apie bites, per dailės pamokas – piešti drugelius, o per kūno kultūros – šokti rytietiškus šokius. Todėl neturėtų kelti nuostabos tai, kad berniukus ištinka tapatybės krizė.
- Tačiau švietimo sektorių patys vyrai savanoriškai užleidžia moterims. Nedaug vyrų tampa mokytojais, o dar mažiau – auklėtojais.
- Tai didelė problema. Švietimas visuomenėje turėtų būti aukščiau vertinamas ir geriau apmokamas. Jaunus vyrus gąsdina ir tai, kad ši profesija okupuota moterų. Į tai reikia rimtai žiūrėti.
- Gal padėtų skatinimo programos?
- Moterų procentas tradiciškai vyriškomis laikomose profesijose dėl tokių skatinimo akcijų nepadidėjo. Lyčių sugebėjimai yra skirtingi. Tai klaidinga strategija – siekti, kad moterys nesirinktų moteriškų profesijų, o vyrai – vyriškų. Reikia nedelsiant kritiškai įvertinti, kas iš tiesų vyksta, bandant įgyvendinti lyčių integravimo programas.
- Kodėl mūsų visuomenėje tapo nebepageidaujamos tokios vyriškos savybės, kaip agresyvumas, ryžtingumas ir troškimas lenktyniauti?
- Jeigu būčiau mokytojas, mergaičių klasė tikriausiai ir man patiktų labiau. Mergaitės ramesnės, komunikabilesnės ir daugiau bendradarbiauja. Berniukai dėl savo noro tobulintis fiziškai ir judrumo tiesiog labiau vargina. Tačiau tai mums nesuteikia teisės jiems skirti mažiau dėmesio ar netgi raminti juos ritalinu – narkotine medžiaga, skirta slopinti hiperaktyviems vaikams.
Be to, moteriškos savybės labiau atitinka mūsų laiko dvasią. Viskas, kas liečia mergaites ir moteris, yra visuotinai pripažįstama ir priimama rimtai. O vyrų problemos nieko nedomina. Paauglių berniukų Vokietijoje nusižudo aštuonis – dešimt kartų daugiau, nei mergaičių. Jeigu būtų priešingai, Šeimos ministerija jau seniai būtų pradėjusi prevencinę programą. O berniukų atveju tai atrodo savaime suprantama.
- Kaip jūs aiškinate šią tendenciją?
- Šiuo metu normas nustato moterys, jų lobizmas stipresnis. Galima kaltinti ir pačius vyrus, kad tarp jų tiek daug niekšų. Bet apskritai vyriškumo įvaizdis negatyvus. Iki aštuntojo dešimtmečio literatūroje vyrai buvo vaizduojami kaip išmintingi ir stiprūs. Šiandien jie – pedofilai, karo nusikaltėliai ir žiopliai. Vyriškumas buvo nuvertintas.
- Bet karjeros srityje yra kitaip. Vyrai tose pačiose pareigose uždirba daugiau, nei moterys.
- Tai skandalas. Moterys būna santūresnės, kai derasi dėl atlyginimo, o vyrai laimi iš to, kad jiems pripažįstama pareiga išmaitinti šeimą. Diskutuojant šiuo klausimu reikia atsižvelgti ir į tai, jog vyrai dažniau atidirba visą darbo laiką ir daro mažiau pertraukų.
Šioje diskusijoje kritikuotina tai, kad feministės žiūri tik į visuomenės viršūnėles, brangiausiai apmokamus darbus. Ten iš tiesų trūksta moterų. Bet visuomenės apačios irgi yra vyriškos – benamiai ir kiti neturtingieji. Purviniausius ir pavojingiausius darbus taip pat atlieka vyrai. Norėčiau iš feminisčių išgirsti, kad reikia įvesti kvotas ir šiukšliavežiams.
- Daugeliui išsilavinusių moterų būna sunku susirasti partnerį. Ar vyrai bijo stiprių moterų?
- Emancipacijos procese mergaitės ir moterys buvo stipriai skatinamos, o vyrai, deja, pamiršti. Rezultatas – 80 proc. moterų išsilaisvino iš tradiciškai joms priskiriamų vaidmenų. Jos nori gero išsilavinimo, daryti karjerą ir turėti vyrą, kuris joms būtų partneris. Tuo tarpu 75 proc. vyrų sako jokiu būdu nenorintys emancipuotos moters. Taip užprogramuojamas lyčių konfliktas. Berniukai laikosi įsikibę savo konservatyvaus vyro įvaizdžio, nes jiems nebuvo pasiūlytas joks kitas. Tai tikras politinis skandalas.
- Ar vyrai turi išsilaisvinti nuo tradiciškai jiems priskiriamų vaidmenų?
- Taip, bet archajiški poreikiai vis tiek išliks. Moterys vis tiek iš vyrų laukia, kad jie maitintų šeimą, kad būtų vyriški. Emancipacija svarbi, bet mūsų visuomenei būtų geriau, jeigu vyrai vėl turėtų būti vyriški, o moterys moteriškos, užuot stengusis sukeisti juos vietomis.