Reportažą žiūrėkite čia.
Pavyzdžiui, Artūras Zuokas vadinamas Zuokulu, buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas – Konservicku Pilvicku, socialdemokratas Gediminas Kirkilas – Socgemu Niekodemu.
Ambicijų dar kartą sėstis į Vilniaus mero kėdę turintis Artūras Zuokas teigia dėl užgaulių epitetų skųstis neketinantis. „Nesitapatinu su tais personažais. Tai parodų politinių organizacijų, jų lyderių silpnumą. Kai neturi argumentų, telieka primityviausias būdas - įžeidinėti, žeminti, kabinti klišes“, - kalba A.Zuokas.
Visuomenėje prieštaringų vertinimų sulaukė Vilniuje kandidatuojančios partijos „Jaunosios Lietuvos“ agitacinis šūkis: „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Jis, anot žmogaus teisių gynėjų, kursto diskriminaciją ir tautinę neapykantą. Žmogaus teisių stebėjimo institutas nusprendė dėl partijos veiklos kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Prašys, kad „Jaunosios Lietuvos“ veikla būtų stabdoma.
„Jaunosios Lietuvos“ vedlys Stanislovas Buškevičius teigia nematantis nieko blogo Vilniaus kandidatų agitacijoje. Priešingai, tokią iniciatyvą jis giria.
„Tame plakate nematau nieko blogo. Kaip tik – jis yra geras plakatas. Tik kai kurie žmonės suprato jį pagal savo sugedimo lygį. Mes visada pasisakėme prieš lytinius iškrypėlius. Be juodų – irgi visiems yra aišku. Tai „abonentas“, juodi pinigai, kriminalinis pasaulis, nusikaltėliai. Raudoni – mes visada pasisakėme prieš komunistus“, - aiškino S.Buškevičius.
Vyriausioji rinkimų komisija teigia šį atvejį perdavusi nagrinėti lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
Komisijos vadovas teigia pamenantis dar kontraversiškesnių agitacijų.
„Atsimenu, kai viena nedidelė politinė partija paskelbė, kad Kaliningrado sritį žada atkariauti. Bet tai nesulaukė žiniasklaidos dėmesio, rinkėjų - irgi. Nė vienas kandidatas nebuvo išrinktas“, - prisimena Zenonas Vaigauskas.
Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad šie rinkimai nuo ankstesnių labiausiai skiriasi tuo, kad pirmą sykį juose dalyvaujantys nepartiniai kandidatai ypač akcentuoja savo nepriklausomybę nuo partijų.