Apie tai atsargiai dar praėjusiais metais yra užsiminusi JAV žiniasklaida, remdamasi „WikiLeaks“ paviešintais JAV diplomatų dokumentais.
Tačiau lrytas.lt krašto apsaugos ministrė pripažino, jog Vilniaus pozicija visais minėtais klausimais derinama su kitomis NATO sąjungininkėmis, mat kitos išeities viena mažiausiai gynybai skiriančių Aljanso narių esą neturi. Tik ar taip Lietuva netaps galingųjų NATO narių tikrosios pozicijos laidininke?
- Užsiminėte apie galimą Lietuvos karių išvedimą iš Afganistano 2012 metų pabaigoje ir atsakomybės perdavimą Afganistano saugumo pajėgoms. Ar tai realu?
- Aš kalbėjau apie galimybę, jei bus palanki saugumo situacija. Ne paslaptis, kad apie tai svarsto ir visa NATO, o kovo 21-ąją bus paskelbta, kada Afganistano saugumo pajėgos perims provincijų kontrolę. Įdėmiai stebėsime situaciją ir nuspręsime, laiko dar turime.
- Lietuvos ambicijų Afganistane būta didelių. Ką per 6 metus vadovaujant Provincijos atkūrimo grupei (PAG) pavyko pasiekti, o ko nepavyko?
- Daug ką pavyko padaryti. Šiuo metu padėtis Goro provincijoje, kur veikia mūsų PAG, yra žymiai geresnė nei pavyzdžiui prieš metus. Mūsų darbą palankiai įvertino ir NATO vadovybė, ir patys afganai. Apklausų duomenys rodo, kad Lietuvos karius palankiai vertina 80 proc. gyventojų. Be to, padidėjo ir Afganistano valdžios dėmesys Goro provincijai. Antai neseniai į Gorą atvyko afganų karių kuopa, toliau su sąjungininkais bei Lietuvos VST vystomi sėkmingi policijos mokymų projektai. Todėl mes ir svarstome 2012 metų datą, kaip visai realią.
- Jūs kalbate apie PAG misiją. O kaip bus su Lietuvos specialiųjų pajėgų misija Kandahare bei Zabule? Ar juos taip pat planuojama išvesti nuo 2012 metų?
- Taip, mes kalbėjome tik apie Goro PAG. Dėl SOP misijos taip pat bus svarstoma, bet norėčiau priminti, kad Lietuvos parlamento mandatas suteiktas iki 2013 metų, o Afganistano valdžia visą šalies kontrolę planuoja perimti 2014 metais, todėl nėra kur skubėti, o aš nenorėčiau spekuliuoti anksčiau laiko. SOP misija labai svarbi ir vertinama, pavyzdžiui jie šiuo metu apmoko Afganų policijos pajėgas. Darbas vyksta išties sėkmingai.
- Tačiau ne vienos šalis jau pripažino, kad jau beveik dešimtmetį vykstančios operacijos Afganistane gerokai išsunkė nuolat rotuojamas specialiąsias pajėgas. Ar su tokiomis problemomis Lietuvos SOP nesusiduria?
- Žinoma, SOP misija ne veltui vadinama aukšto intensyvumo. Ir kaip ir kitų šalių, pavyzdžiui britų bei amerikiečių specialiosios pajėgos, mūsiškiai taip pat jaučia nuovargį bei stresą. Bet toks yra darbas. Žinoma, būtinas ir poilsis, ir reabilitacija, bet didesnių problemų kol kas nepastebėjome.
- Kalbėdama apie taupymą krašto apsaugos sistemoje jūs anksčiau minėjote, kad „lašinukų tarp raumenų dar yra“ ir dar kur sutaupyti. Kaip tai sekasi daryti šiuo metu?
- Pavyzdžiui sumažinome komandiruočių skaičių, lėšas viešiesiems ryšiams. Bet tai nereiškia, kad esame patenkinti KAM finansavimu, jis yra žiauriai mažas.
- Jūs taip pat minėjote, jog dėl lėšų švaistymo pradėti tyrimai. Ar iš jau kas nors paaiškėjo?
- Taip, atliekami tyrimai dėl lėšų panaudojimo, tuo užsiima ir karo policija. Bet kol kas nenorėčiau konkretizuoti. Galiu pasakyti, jog jokių kriminalinių nusikaltimų dar nenustatyta, bet svarbiausia mano tikslas yra ne kažką nubausti, o išmokyti atsakingumo, kuriuo būtų vadovaujamasi ir vėliau.
- O ar tų tyrimų išvados bus paviešintos visuomenei?
- Na, bus pateikta tam tikra bendra informacija, bet suprantama, ne viską galima ir viešinti.
- Lietuva ir jūs konkrečiai jau ne kartą išreiškėte susirūpinimą bei nepritarimą dėl Prancūzijos parduodamų Maskvai desantinių laivų „Mistral“. Argumentai išsakyti, kas toliau? Kokių dar priemonių ketinate imtis?
- Taip, išsakėme savo poziciją ir kol kas tiek. O kas mes galime dar padaryti? Žinoma, galvojame apie tam tikras priemones, kai kurias turime, norėtume jų turėti daugiau, todėl tariamės su partneriais. Tačiau turiu dar sykį pabrėžti, jog norint svarstyti kažką konkrečiai dėl kontrpriemonių reikia pažvelgti į mūsų galimybes, į mūsų biudžetą.
- Lietuvai nerimą kelia ne vien Rusijos laivai, bet ir taktinis branduolinis ginklas (TBG). Jūs neseniai pareiškėte, kad „nėra jokia paslaptis – tokio ginklo Kalingrado srityje esama“. Ar tai yra jūsų nuomonė, ar patvirtintas faktas, kad Rusija dislokavo TBG Kaliningrade?
- Pasakiau tai, ką ir norėjau pasakyti, ir manau, labai aiškiai. Mums kelia nerimą, kad prie mūsų sienų rytinės kaimynės, kurios nepriklauso NATO, yra sutelkusios karines grupuotes, įskaitant tam tikrą ginkluotę, o jos yra gerokai stipresnes už mūsų pajėgas. Todėl mes šį klausimą ir keliame. Ir ne mes vieni. Po START pasirašymo, kaip žinote, klausimą dėl TBG ir Įprastinės ginkluotės sutarties pasiruošusi kelti ir NATO.