Iš Vakarų Europos miestiečių išmokę šeštadienį apsipirkti visai savaitei, Kauno ir aplinkinių rajonų gyventojai šlavė prekystalius. Bičių karalienė Snieguolė Zabulionytė vos spėjo atsakinėti į gausius pirkėjų klausimus. Vienus domino medaus gydomosios savybės, kiti norėjo medumi pasilepinti pirtyje, treti ieškojo sveikatą stiprinančių retesnių bičių produktų, tikro vaško suvenyrų.
Dienai įpusėjus tradicinis turgus ties bitininkų prekystaliais virto konferencijų arena.
Šeštadienio lankytojams ne tik apie medų, bites, bet ir ekologinį ūkininkavimą, poilsį kaime, galimybę patiems imtis šio „saldaus verslo“, be S. Zabulionytės, pasakojo Metų bitininkas Pranciškus Karosas iš Kauno rajono, „Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas iš Šilinės (Jurbarko r.), Dzūkijos bitininkų draugijos narys Rimas Norus, Algirdas Šimanauskas iš Radviliškio r., Bronė Bražinskienė iš Raudonės (Jurbarko r.), žinomų bitininkų kartos atstovas Tomas Šantaras iš Prienų r., Algirdas Rimkus iš Palazduonio k. (Kauno r.) ir kiti.
Didžiausios šalyje (turinčios daugiau nei 200 narių) Kauno bitininkų draugijos pirmininkas ir Žemės ūkio rūmų bitininkystės konsultantas Juozas Jankauskas stebėjosi medaus turgaus mastais. Nepaisant gausios pasiūlos, kainos nekrito. Ypač graibstomas grikių medus, kurio atvežė Dzūkijos bitininkai. Radviliškio r. atstovas A. Šimanauskas kauniečiams rekomendavo medaus ir spanguolių, medaus ir imbiero mišinių. Žmonės juos pirko imunitetui stiprinti, saugotis nuo gripo.
Daugelis Centrinio Kauno turgaus lankytojų prisipažino nustebę bitininkų pasirodymu, juolab išsamia informacija apie tikrąją medaus kilmę, gydomąsias bičių produktų savybes ir pan. Be to, už prekystalių pirkėjai pamatė pačius bitininkus, ūkininkus, o ne perpardavinėtojus, kaip neretai pasitaiko. Bičiuliai (taip vienas kitą vadina bitininkai) pirkėjų laukė su vaišėmis: šaukštelį medaus siūlė ragauti su balto varškės sūrio kąsneliu. Metų bitininkui P. Karosui reklamuoti bičių ūkio produkciją talkino žmona Onutė ir dukraitė (anūkė) Augustė.
Šalia padėkų už gerus, dailiai sufasuotus, etiketėse išsamiai apibūdintus bičių produktus šalyje žinomi bitininkai sulaukė priekaištų dėl neprižiūrimos medaus rinkos. Antai didžiuosiuose prekybos centruose lentynos lūžta nuo „medaus gaminio“ stiklainių, taip pat lietuviškomis etiketėmis paženklinto visuomet skysto „korių medaus“. Kas turėtų tuo pasirūpinti? Bičiuliai pasakojo žinantys viešą paslaptį, kai valstybės tarnybos „palaimina“ vieno avilio „bitininką“, kuris į rinką vėliau patiekia dešimtis tonų medaus. Metų bitininkas, LŽŪU dr. Algirdas Amšiejus pirkėjams pataria saugotis „medaus“, kuris nebuvo avilyje. O tokio, deja, apstu. Ir gražios etiketės masina...
Pagrindinis tikro medaus garantas – pats bitininkas: už turgaus prekystalio arba savo ūkyje.
Prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta „ŪP“ sakė esąs patenkintas bitininkų prisistatymu pirmojoje „Bitutės ratuotos“ mugėje. Deja, dešimtys bitininkų Centrinio Kauno turgaus administracijai telefonu pranešė negalintys joje dalyvauti, nes... nebeturi medaus.
Mugėje dalyvavusiems bitininkams prekybos vieta buvo suteikta nemokamai. „Urmo“ rinkodaros vadovas J. Plenta daugelio bičiulių pageidavimu žadėjo visus norinčiuosius pakviesti į antrąją „Bitutės ratuotos“ mugę pavasarį, po pirmojo medkopio. Pasak J. Plentos, Centrinio Kauno turgaus lankytojus pakerėjo bitininkų gebėjimas ne tik subtiliai parduoti medaus, bet ir padovanoti bendravimo malonumą.