Tik šitaip būtų galima paaiškinti šiauliečių politikų nenorą bent svarstyti atliekų tvarkymo projekto galimybių studiją.
Šiandien mūšis dėl šiuolaikiškos atliekų perdirbimo gamyklos persikels į Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdį.
Atliekų perdirbimo gamyklos projektą žlugdyti bandyta ir anksčiau, bet įsismarkavusius šiauliečius pernai gruodį sutramdė susivienijusios kitos regiono savivaldybės.
Už projektą balsavę Šiaulių rajono, Akmenės, Joniškio, Radviliškio, Kelmės ir Pakruojo politikai niekais pavertė Šiaulių miesto vadovų pastangas. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) paskutinę minutę dar suspėjo į ES fondų skirtų 450 milijonų litų dalybas.
Klausimo svarstymą atmetė
Tačiau šiauliečiai nenurimo ir greitai rado įtakingų užtarėjų sostinėje. ŠRATC sausio viduryje gavo raštą iš Aplinkos ministerijos, kad projektui įgyvendinti būtinas nebe daugumos, o visų regiono savivaldybių tarybų palaiminimas.
Jei projekto nepatvirtintų bent viena savivaldybė, finansavimas būtų stabdomas, o jau pervestą avansą tektų grąžinti.
ŠRATC vadovai siekė, kad šis klausimas būtų įtrauktas į sausio pabaigoje vykusį tarybos posėdį, bet jis trečiąkart buvo atmestas ir net neteiktas svarstyti.
Perėjo į bendrą ataką
Šiaulių miesto tarybai vėl nepalaiminus šio projekto, ŠRATC liko vienintelis būdas išsaugoti gautą ES paramą – teikti paraišką Šiaulių regiono plėtros tarybai. Jos posėdis šaukiamas šiandien.
Neabejojama, kad ir čia virs aršios kautynės, nes kontroliuoti atliekų tvarkymo verslą yra užsimojusi Šiaulių mero Genadijaus Mikšio globojama įmonė „Specializuotas transportas”, nuo pat 2006 metų mieste dirbanti nelaimėjusi konkurso.
Ši bendrovė sutartinai su Šiaulių miesto vadovais jau perėjo į atvirą puolimą. Bendrovės „Specializuotas transportas” vyriausioji buhalterė Vaida Tabokienė išsiuntinėjo raštą, kuriame įvardijo siekius iškelti bankroto bylą ŠRATC.
Dokumente tvirtinama, kad ŠRATC skolos siekia beveik 1,7 mln. Lt, bet neužsimenama, jog vadovaujant ankstesniam direktoriui ši įmonė šiukšlių vežėjams buvo skolinga dvigubai daugiau.
Po kelių dienų savivaldybių vadovams išplatintame antrajame rašte įvardyta didžiausia blogybė – ŠRATC direktorius. Buhalterė keliuose puslapiuose išvardijo ir septynias Raimundo Jakučio nuodėmes, kurias pavadino „šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais”.
Išsyk po to sekė ir savivaldybės žingsnis. Penktadienį vykusiame ŠRATC dalininkų posėdyje meras G.Mikšys pats pareikalavo, kad R.Jakutis pasiaiškintų dėl „Specializuoto transporto” įmonės buhalterės išvardytų „blogybių”.
ŠRATC direktorius R.Jakutis nusistebėjo, kad tiek dėmesio tenka skirti būtent šiai įmonei: „Apskritai iš 100 paklausimų per mėnesį, ko gero, 70 yra būtent šios šiauliečių įmonės.”
Melavo negavę dokumentų
Į gausybę skandalų įklimpęs Šiaulių meras G.Mikšys pastarąjį pusmetį nebebendrauja su nelojaliais žurnalistais, todėl šiam veikėjui pateikti klausimą tapo sunkiai įveikiama užduotimi.
„Lietuvos ryto” žurnalistas anksčiau kelis kartus bandė klausti, kodėl Šiaulių miesto taryba netvirtina ŠRATC parengtos galimybių studijos, kodėl jau penkeri metai be konkursų atliekas veža įmonė „Specializuotas transportas”.
G.Mikšys, užkluptas tarybos salėje, painiojosi, kad savivaldybė iš ŠRATC negavo dokumentų, jie neva nebuvę pasirašyti, o pats projektas „neišdiskutuotas”. Pasak G.Mikšio, atliekų vežimo konkursams įvykti kliudė teismai, o ne konkurso sąlygas rašę valdininkai.
Rišliai politikas nesugebėjo atsakyti ir ŠRATC dalininkams, penktadienį klaususiems, kodėl Šiaulių tarybai iki šiol nepateikta galimybių studija. G.Mikšys nenorom pripažino, kad dokumentus gavo, bet elektroniniu paštu – trūko parašo.
„Vadinasi, šešios savivaldybės pasitikėjo, o šiauliečiai – ne”, – šypsojosi įmonės dalininkai.
Prieš tai G.Mikšys ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius viešai ragino atsisakyti ES fondų paramos, o atliekų tvarkymą patikėti privačiam investuotojui. Tikinta, kad pasukus šiuo keliu taip nedidėtų rinkliava gyventojams.
„Lietuvos ryto” duomenimis, sumaištis keliama ne tik dėl ES milijonų, bet ir dėl artėjančio atliekų vežimo Šiaulių mieste konkurso. Baiminamasi, kad kontrolė gali išslysti iš savivaldybės vadovams parankios įmonės rankų.
„Pagerino” tarybos sprendimą
* Atliekų tvarkymo projekte ES paramos besikratantis ir privatų verslą prievarta kišantis G.Mikšys visiškai kitaip elgėsi, kai prieš penkerius metus pasirašė Šiaulių arenos dokumentus. Dabar paaiškėjo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tada ėjęs G.Mikšys „pagerino” koncesijos sutartį.
* Miesto tarybos patvirtintame dokumente buvo numatyta, kada arenos valdytojams dotaciją turi mokėti savivaldybė ir kada pelnu turi pasidalyti koncesininkė – viešoji įstaiga „Pramogų sala”.
* Miesto tarybos patvirtintame dokumento variante buvo įrašyta, kad savivaldybė neskirs dotacijos, jei Šiaulių arena metus baigs pelningai. Jei pelnas viršys 6 proc., visą antpelnį privalu pervesti į miesto biudžetą.
* G.Mikšio pasirašytame variante apibrėžta tik galimybė persvarstyti koncesijos mokestį, o „Pramogų salos” įmonės įsipareigojimai dalytis pelnu išnyko. Taip įteisinta galimybė Šiaulių arenos vadovams kasmet iš savivaldybės gauti beveik 750 tūkstančių litų dotaciją.
* Kilus skandalui G.Mikšys teisinosi, kad dokumentą skubiai pasirašė, nes taip neva reikalavo ministerija ir „degė europiniai pinigai”.
* Šiaulių taryba iki pat šiol nėra gavusi nė vienos ataskaitos, kaip sekasi dirbti Šiaulių arenoje įsikūrusiai įmonei „Pramogų sala”.
* Neoficialiais duomenimis, Šiaulių arenos pajamos kasmet siekdavo po 3–4 milijonus litų. 2007 m. grynasis pelnas siekė 0,35 mln., 2008 ir 2009 m. – po 0,3 mln. litų. Toks pelnas buvo gautas atmetus įvardytas didžiules investicijas.
* Arenos valdytojų taupumu „apkaltinti” neįmanoma – pavyzdžiui, 2008 m. pirkti 24 sieniniai laikrodžiai, už kuriuos paklota net po 1450 litų.