Apie tai, kodėl tiek daug problemų politikams kyla dėl nuslėpto teistumo, pokalbis su VRK pirmininku Zenonu Vaigausku.
– Kodėl VRK per kiekvienus rinkimus vis aktyviau tenka darbuotis dalgiu?
– Iš tiesų mėginančių nuslėpti savo teistumą kandidatų partijų sąrašuose pastaruoju metu ėmė daugėti.
Mano nuomone, tai rodo, kad atmestinai žiūrima į savo rinkimų sąrašų sudarymą ir pačius kandidatus.
Kartais susidaro įspūdis, kad partijos į sąrašą griebia visus, kurie tik sutinka būti įtraukti. Svarbu, kad būtų surinktas reikiamas žmonių skaičius.
– Gal reikėtų dar griežtinti registravimo tvarką?
– Būtų ne pro šalį. Mano galva, reikėtų įpareigoti tuos asmenis, kurie iškėlė savo kandidatūras rinkimuose, apie savo ketinimus tapti kandidatais pranešti gerokai anksčiau, negu nustatyta dabar.
Taip pat būtų galima įpareigoti partijas, kad kuo anksčiau nurodytų savo potencialiems kandidatams privalomai patiems kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, jog ši jiems išduotų pažymas, ar jie kada nors yra buvę teismo pripažinti kalti dėl nusikaltimų.
Kad partijos labiau rūpintųsi savo gretų skaidrumu, būtų galima taikyti joms sankcijas. Pavyzdžiui, išaiškėjus, kad sąraše buvo teistumą nuslėpusių veikėjų, negrąžinti rinkimų užstato, o kitiems rinkimams jį padidinti.
– Ar teisingas reikalavimas kandidatams nurodyti sovietinio laikotarpio nusikaltimus?
– Išties okupacija tolsta, o pagal sovietinius įstatymus kvalifikuotų nusikaltimų interpretavimas dabarties įstatymų ir pagaliau sveiko proto požiūriu gali būti visiškai kitoks.
Tačiau manau, kad turėtų likti reikalavimas atskleisti labai sunkius nusikaltimus, padarytus okupacijos metais.
Apskritai tarp teisininkų ir politikų seniai vyksta diskusija, ar žmogui, einančiam į politiką, reikia prisipažinti dėl visko, dėl ko jis kada nors buvo teistas.
– Kodėl, skirtingai nei anksčiau, dabar VRK slepia, už ką pašalinti kandidatai buvo teisti?
– Gal būtų galima vėl skelbti tuos įstatymų straipsnius, pagal kuriuos pašalintieji buvo teisti.
Tačiau ar galima žmogų bausti antrą kartą? Kiek jo privataus gyvenimo duomenų apskritai viešintini?
– Net rimtų partijų programos – tik „įgyvendinsime, pastatysime, padarysime” lygio. Kaip sustabdyti tokį rinkėjų mulkinimą?
– Ankstesni sprendimai skirstant laiką kandidatų kalboms radijuje ir televizijose bei jų diskusijoms buvo nevykę.
Tos kalbos nebuvo įdomios nei patiems kandidatams, nei rinkėjams.
Manau, svarbiausias dalykas – pačių rinkėjų požiūris. Jie patys turi spausti politikus kalbėti sąžiningai ir aiškiai.
Kita vertus, manau, kad reikėtų mažinti rinkimų apygardas. Jos labai didelės, todėl politikai gali kalbėti rinkėjams, ką nori.
Jeigu apygarda būtų mažesnė, politikas būtų priverstas kalbėti daug aiškiau ir konkrečiau.
– Ministrai, Seimo nariai, europarlamentarai dalyvauja savivaldos rinkimuose, nors jų kadencijos vos įpusėjusios.
Ar tai ne dar didesnis mulkinimas?
– Savivaldos rinkimuose dalyvaujančių parlamentarų gudravimui galą labai paprastai padarė latviai. Jie įstatymu nustatė, kad politikas privalo eiti tas pareigas, į kurias buvo išrinktas pastarąjį kartą.
Kitaip sakant, latviai įtvirtino nuostatą, kad jei Seimo narys išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis automatiškai netenka Seimo nario mandato. Paprasta ir aišku visiems.
Kitus jūsų minėtus politikų elgesio atvejus turi įvertinti patys rinkėjai.
Juk visų problemų sprendimas pirmiausia priklauso nuo pačių piliečių požiūrio ir jų aktyvumo. Tiesa, kol kas priežasčių jam didėti nėra ir jis greičiausiai bus toks pat, kaip anksčiau – apie 40 procentų.