„Nesistengiau iš jo padaryti nei velnio, nei šventojo. Mano įspūdis apie jį keitėsi kuriant filmą, todėl aš pamėginau šį virsmą pavaizduoti kūrinyje“, - po peržiūros žurnalistams teigė režisierius. Filmą galėjo išvysti programos „Panorama“ žiūrovai. Salėse neliko laisvų vietų. Berlynas juostą palydėjo garsiomis ovacijomis.
Susidomėjimą filmu padidino faktas, kad „Chodorkovskio“ kopija buvo pavogta iš režisieriaus biuro prieš pat premjerą.
Vokiečių žurnalas „Spiegel“ nepraleido progos paklausti C.Tuschi, kaip baigėsi vagystės byla.
- Prieš filmo premjerą Berlyne į jūsų studiją įsilaužė vagys ir pagrobė galutinai suredaguotą filmo apie Michailą Chodorkovskį versiją kartu su kompiuteriu. Kas už to slypėjo?
- Negaliu atmesti Rusijos saugumo tarnybų galimybės, nes pakalbinau daugybę liudininkų. Filmo vagyste domisi kriminalinė policija ir Vokietijos saugumo pareigūnai.
- Ar yra kokių pėdsakų?
- Nėra jokių įrodymų, kurie atskleistų nusikaltėlių tapatybes. Būčiau laimingas, jeigu paaiškėtų, kad kompiuterį nudžiovė pora „Apple“ gerbėjų. Savo filmu norėjau nutiesti tiltą, jungiantį Rusiją su Vakarais. Nes dabar žiniasklaidoje pasirodanti medžiaga yra vien tik kaltinimai ir konfrontacija.
- Filmą kūrėte penkerius metus. Galbūt galite pasakyti, ar M.Chodorkovskis iš tikrųjų buvo kaltas dėl turto grobstymo, mokesčių vengimo ir sukčiavimo, nes Maskvos teismas jį uždarė į kalėjimą 14 metų?
- Esu menininkas, o ne teisėjas. Nors turiu pripažinti, kad jo kaltės klausimas mane yra sukrėtęs ir suteikęs bemiegių naktų.
- Tikriausiai iškilo tam tikrų vaizdinių? Juk kalbinote daugiau negu 70 liudininkų, įrašėte 180 valandų pokalbių.
- Nenoriu skelbti savo nuosprendžio. Norėjau sukurti įdomų filmą apie unikalų asmenį.
- Kodėl Chodorkovskio istorija taip patraukė jus ir kitus menininkus? Jam dedikuojamos simfonijos, Maskvos rašytojai Borisas Akuninas ir Liudmila Ulickaja išleidžia susirašinėjimo laiškų rinktinę...
- Jis turi kone transcendentinę, kito pasaulio aurą. Tai kankinio aura, kurios kiti mirtingieji neturi. M.Chodorkovskio asmenybė paremta griežtu loginiu mąstymu. Visas jo elgesys buvo nuosekliai logiškas iki taško, kai atsitiko kažkas visiškai nelogiška - jis pateko į kalėjimą, nors turėjo puikią galimybę pabėgti, gyventi ne tėvynėje.
- Savo filme užsimenate, kad M.Chodorkovskis buvo suimtas 2003 metais, nes užmezgė artimus ir apgalvotus ryšius su JAV, norėdamas parduoti dalį savo verslo. Ar tikrai manote, jog tai buvo tikroji verslininko suėmimo priežastis?
- Gaila, kad buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney ir su JAV naftos pramone susiję asmenys nepanoro su manimi susitikti. Taip pat nenorėjo ir Vladimiras Putinas ar Igoris Sečinas, Rusijos energetikos caras, kuris, kaip sakoma, suprojektavo Chodorkovskio areštą. Nėra vienos priežasties, jų mažiausiai tuzinas.
- Kas dar buvo svarbu V.Putino ir tada turtingiausio Rusijos žmogaus santykių lygtyje?
- Matyt, buvo svarbu parodyti baimę sukeliantį pavyzdį kitiems oligarchams, kad šie nedrįstų peržengti ribos. Taip pat man pasirodė, kad tarp Putino ir Chodorkovskio vyksta senovinė patinų dvikova dėl viršenybės. Šią mintį apie santykius „tarp vyrų“ pakišo buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis.
- Kiek kainavo jūsų filmas ir kas jį finansavo?
- Jis kainavo 400 tūkst. eurų. Pinigus gavau iš trijų skirtingų valstybės fondų, skirtų filmų kūrimui, taip pat padėjo Bavarijos visuomeninis transliuotojas. Informacija, kad man lėšų skyrė Kremlius arba M.Chodorkovskis, yra nesąmonė.