Solveiga Cirtautienė interviu Žinių radijui patvirtino, kad
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Arvydo Stankaus prašymą
atleisti iš pareigų savo noru Kauno apygardos teismo pirmininkas
Albertas Milinis persiuntė neinformuodamas apie pradėtą tyrimą
dėl galimo klastojimo.
„Prezidentė laukia ne tik minėto teisėjo veiksmų vertinimo,
bet ir labai objektyvaus ir principingo visos Kauno apygardos teismo
vadovybės veiklos vertinimo, (...) ypač nusiunčiant prezidentės
kanceliarijai teisėjo A.Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo
noru, sąmoningai nutylint apie vykstantį tyrimą“, - sakė
S.Cirtautienė.
„Prezidentė žino, apie visus šio teismo vadovo veiksmus šioje
istorijoje ir apie veiklą apskritai, todėl tikisi, kad gerbiamas
A.Milinis, kaip teismo vadovas, jeigu šie faktai pasitvirtins,
prisiims asmeninę atsakomybę, ir įvertins, kaip vlastybės vadovė
gali pasitikėti jo vadovavimu šiam teismui“, - reziumavo
prezidentės patarėja.
Anot S.Cirtautienės, išaiškėjusios galimos klastotės Kauno
apygardos teisme bus vieni juodžiausių faktų teismų istorijoje.
Tačiau, anot prezidentės patarėjos, ši istorija turi ir
teigiamą pusę - matyti, kad vis dažniau teisėjai, užuot dangstę
teismų darbo broką ar piktnaudžiavimus, juos paviešina.
S.Cirtautienės vertinimu, apie įtarimus dėl kolegos veiksmų
pranešę teisėjau pasielgė garbingai.
„Šie faktai Lietuvos teismų istorijoje, ko gero, bus vieni
juodžiausių ir labiausiai diskredituojantys teismų sistemą.
Žmonės, kurie vykdė tokius klastojimus, negali dirbti teismų
sistemoje ir turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Teismų
vadovų atliekamas administravimas ir veiklos kontrolė šiuo atveju
nebuvo efektyvi, nes nebuvo sukurti jokie saugikliai, kurie užkirstų
kelią tokiam piktnaudžiavimui“, - interviu Žinių radijui
antradienį sakė S.Cirtautienė.
Tačiau ji pabrėžė ir tai, jog teismų sistema ėmė valytis
iš vidaus, vis daugiau teisėjų įsisąmoninant, kad jų garbė -
pirmiausia jų pačių rankose.
„Teigiama šitos istorijos pusė tik viena - teismų sistema po
truputį įgyja imunitetą ir patys teismai vis dažniau nustato savo
darbo trūkumus. Ir priežasčių tam nebe viena - pirma, vis didesnė
dalis teisėjų supranta, kad jų garbė pirmiausia yra jų pačių
rankose, be to, vis dažniau teisėjų tampa drąsesni ir nejaučia
grėsmės iš anksčiau didžiulę įtaką jų karjerai turėjusių
teismų vadovų, kurie nebuvo linkę visuomenei atskleisti jų
vadovaujamo teismo ir visos teismų sistemos ydų, nes tai parodo jų
darbo broką“ - sakė prezidentės patarėja.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė pradėjusi
ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo Kauno
apygardos teisme, reaguodama į Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro
Kryževičiaus pareiškimą.
G.Kryževičius viešai pranešė, kad Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjas Arvydas Stankus galėjo suklastoti kolegų parašus
po nutartimis dėl suimtųjų paleidimo. Apie galimą klastojimą
pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė
ir Kęstutis Dargužis.
Pasak G.Kryževičiaus, teisėjų parašai galėjo būti
suklastoti trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio
paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami
duomenys dar dėl 14-os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo
A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl
priimtų verdiktų.
K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys
nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse - esą kolegija
buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse
dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių
nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi
nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.
A.Stankus šiuo metu serga. Jis yra įteikęs prašymą atleisti
jį iš pareigų.