Rozalimo šviesuolė ir didelis būrys jai pritariančiųjų nebe pirmus metus gina ir Rozalimo pušyną. Pasak Genovaitės, jau prieš dešimtmetį prasidėjo įtempti debatai dėl Rozalimo miško parko. Pavyko daug ką nuveikti ir pasiekti: 2001-aisiais Rozalimo miestelio bendruomenės ir Lietuvos žaliųjų judėjimo iniciatyva buvo įkurtas miško parkas, kurio plotas – 287,8 ha. Be to, dar prijungtas pusiau privatizuotas Kanapinis miškas, buvo parengtas ir patvirtintas parko kūrimo planas.
Tačiau patriotė labai sunerimusi.
„Vėl ta pati sena melodija: bijau suktybių – godžių verteivų. Turime būti budrūs. Neramu, kas ką gali sugalvoti dėl išlakių Rozalimo pušų. Jau ne kartą kreipiausi ir dabar kreipiuosi į miškininkus, kad ateinančioms kartoms privalome išsaugoti Rozalimo miško parką. Pernai miškininkams į jų publikacijas buvau parašiusi atsiliepimą „Nekvailinkit žmonių, ponai“. Tada kreipiausi į juos: „Ką per dešimt metų padarėte jūs, pone Valdai Rimkau (buvęs urėdas), Kazy Gudai ir Mindaugai Gudai?“
Galime pasidžiaugti: Rozalimo pušyno išsaugojimu susirūpino ne tik Lietuvos žaliųjų judėjimas, bet ir daug susipratusių žmonių, kuriems rūpi krašto ateitis, gamtos grožis. Buvo įkurtas Rozalimo miško parko bičiulių klubas.
G. Valčiukienė „ŪP“ citavo savo atsiliepimą miškininkams, jog jie nepasirūpino, kad parkas būtų įregistruotas. Ir sakė, kad K. Gudas yra ne tik Pakruojo rajono miškų urėdas, bet ir savivaldybės tarybos narys. Miškininkai per dešimt metų dėl Rozalimo miško parko nepadarė nieko, patys apleido jiems patikėtą tvarkyti unikalų šilą. Rozalimo girininkas Mindaugas Gudas prarado ne tik savigarbą, bet parodė ir neeilinius manipuliavimo žmonėmis sugebėjimus – gana greitai buvo sutelkti parankiniai ir surengta skubota parašų rinkimo akcija – aktyviausiai tai darė tie žmonės, kurie spėjo „pasišildyti“ Rozalimo miško medžiais...
G. Valčiukienė pasakojo, kad dėl Rozalimo miško parko tvarkymo kreipėsi ir į generalinį miškų urėdą Benjaminą Sakalauską, primindama, kad Rozalimo valstybinis miško parkas yra unikalus, nes tai vienintelis pušynas Pakruojo rajone.
„Pakruojo miškų urėdijai beveik kiekvienais metais tenka priekaištauti dėl prastos parko priežiūros, ne laiku ir ne vietoje vykdomų kirtimų. Vien ko vertas urėdijos leidimas Rozalimo miško pašonėje, Ežerėlės upės vandens apsaugos zonoje, išrausti žvyro karjerą. Raštu kviečiau Generalinės miškų urėdijos atstovus kartu su Žaliųjų judėjimo pirmininku Rimantu Braziuliu, Miškotvarkos instituto atstovais atvykti į Rozalimą ir su Pakruojo miškų urėdija aptarti tolesnes miško parko tvarkymo perspektyvas, kad nekiltų konfliktų tarp vietos miškininkų ir bendruomenės, o pats parkas deramai atliktų rekreacines ir ekologines funkcijas. Siūlau, kad šioje komisijoje dalyvautų Gamtos tyrimų centro doktorantas Andrejus Gaidamavičius. Jis šiame miško parke yra atlikęs biologinės įvairovės tyrimus ir galėtų pateikti vertingos informacijos apie jautriausias ir pažeidžiamiausias parko gamtos vertybes“, - aiškina gamtos sergėtoja G. Valčiukienė.
Nenuilstančios šviesuolės iniciatyva susitikimas dėl Rozalimo miško parko išsaugojimo įvyko praėjusių metų pabaigoje. Viešumu buvo užkirstas kelias kažkieno pragmatiškiems sumanymams dar 4 hektarais padidinti jau veikiančio žvyro karjero teritoriją šalia pušyno. Viešai buvo pasakyta: šalin kirvius nuo Rozalimo pušyno, taip pat pačiu laiku pagrūmota kažkieno užmačioms dvigubai sumažinti miško parko plotus. Rozalimo miško parko bičiulių klubo iniciatyvinė grupė kreipėsi į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorę Rūtą Baškytę ir įteikė prašymą, kad būtina ne tik nemažinti Rozalimo miško parko ploto, bet visą parko teritoriją paskelbti kraštovaizdžio draustiniu.
Taigi, debatai dėl Rozalimo miško ateities tęsiasi daugiau negu dešimtmetį. Jie kol kas neturi pabaigos, nes vis pasigirsta įvairių nuomonių. Mokslininkai atliko miško gamtinės įvairovės tyrimus, įvertino esamą būklę, pateikė siūlymus, nes Rozalimo pušynas – ne tik nuostabi Daugyvenės krašto žmonių poilsio vieta, čia yra turtinga gamtinė aplinka, būtina išsaugoti biologinę įvairovę.
Pakruojo krašto šviesuolė
G. Valčiukienė pasakojo, kad Rozalimo istorinis miestelis yra pripažintas urbanistikos paminklu, todėl visomis išgalėmis turi būti išsaugotas gražus pušynas, kuris yra ne tik rajono pasididžiavimas. Gamtinės įvairovės tyrėjai teigia, kad pagrindinė Rozalimo miško parko funkcija yra rekreacinė. Rajonui siūloma puiki idėja – ekologinis turizmas. Čia atvykusius poilsiautojus ir gamtos mylėtojus domintų pažintinis takas, prie Paežerių užtvankos įrengtas apžvalgos bokštas, gražiai sutvarkytos atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės, galima būtų įrengti miško klasę, kuri būtų lengvai pasiekiama dviračiais ir kt.
Žvyro karjeras, besišliejantis prie miško parko.