"Šventę šįmet liūdesiu ir skausmu nuspalvino Justino Marcinkevičiaus mirtis. Galvosime, prisiminsime ir dabar, ir ilgai. (...) Pagarba visiems, kurie gyveno su mintim apie Tėvynę", - sakė savo tradicinėje kalboje prie Signatarų namų europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis.
"Prisimenu čia jūrą žmonių prieš 22 metus. Dar buvo šiek tiek daugiau, iki aikštės. Tiesa, tada buvo šilta. Bet ir širdyse degė ypatinga išsilaisvinimo ugnis, ir akys buvo šviesios - ėjome atkurti laisvos Lietuvos. O prie šito namo Sąjūdis atidengė Signatarų lentą. (...) Jautėmės broliai ir nugalėjome", - priminė V. Landsbergis.
Politiko teigimu, šiandien reikia dar garsiau kalbėti apie žmonių sielas ir sąžinę. "Didžiausias deficitas, nuo kurio kenčiame, tai ne pinigų stygius, ne pigesnės šilumos, ne valdžios malonių pasiilgimas - didžiausias deficitas Lietuvoje yra sąžinės stoka. Tai suvokus, daug kas bus paprasta. Jei nori, kad Lietuva būtų stipresnė, atsparesnė - stiprink savo sąžinę, kad būtų teisingesnė - pirmiausia pats būk teisingas, nesukčiauk, nekyšininkauk", - ragino V. Landsbergis, teigęs, kad "praradę sąžinę, prarasime Lietuvą".
Prie Signatarų namų tradiciškai buvo perskaitytas 1918 metų vasario 16-ąją pasirašytas Lietuvos tarybos nutarimas dėl Nepriklausomos demokratiniais pamatais sutvarkytos Lietuvos valstybės atstatymo ir visų Akto signatarų pavardės abėcėlės tvarka, kiekvieną palydint simbolinio varpo dūžiu ir susirinkusiųjų plojimais. Skambėjo ir styginių kvarteto griežiama Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė", ir trys kariškių iššautos salvės.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - Vasario 16-ąją, trečiadienio vidudienį Vilniaus Simono Daukanto aikštėje buvo iškeltos trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Estijos ir Latvijos - vėliavos.
Iškilmingos vėliavų kėlimo ceremonijos metu skambėjo trijų Baltijos šalių himnai.
„Prieš 93-ejus metus Lietuva tvirtai pareiškė savo kaimynėms ir visam pasauliui, kad atkuria nepriklausomą, demokratiniais pagrindais kuriamą valstybę. Šį drąsų, ryžtingą žingsnį Lietuva žengė po šimtametės okupacijos. Šiandien esame laisvi, pradėję skaičiuoti trečią atkurtos valstybės dešimtmetį, o rinkimuose balsuoja jau laisvėje gimusi karta“, - apėjusi garbės sargybos kuopos karių rikiuotę į S. Daukanto aikštėje susirinkusius žmones, iškilmėse dalyvaujantį Lenkijos Prezidentą Bronislawą Komorowskį kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, Lietuvoje pakanka žmonių, darbščių rankų, užtenka noro, pastangų ir gebėjimų, kad šalies gerovės ateičiai kurti.
„Vienybė buvo stipriausias ginklas, atvedęs į laisvę. Savo valstybe didžiuokimės visada. Kad vienybė reikštų visų sutarimą dėl padorumo ir sąžiningumo politikoje, valstybės tarnyboje, dėl solidarumo kasdieniame gyvenime. Vasario 16-osios Akto signatarai padėjo tvirtus Lietuvos valstybingumo pamatus, o mums tenka garbė - ir atsakomybė - ant šių pamatų toliau statyti patikimus Tautos namus“, - sakė šalies vadovė.
Ceremoniją baigė trys Lietuvos garbės sargybos karių patrankų salvės - Lietuvos valstybės nepriklausomybei, už Lietuvos patriarchus ir laisvę.
B.Komorowskio lietuviškas sveikinimas palydėtas šūksniais
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo iškilmėse dalyvaujantis Lenkijos prezidentas B.Komorowskis linkėjo lietuviams didžiuotis savo valstybe, laisve ir demokratija.
„Lenkija ir Lietuva du kartus atkūrė savo nepriklausomybę ir savo valstybę. 1918 metais mūsų tautos, išskirtos ginčų dėl Vilniaus, atgavo savo nepriklausomybę ir valstybingumą lyg ir prieš savo valią. Bet 1989 metais lenkai ir 1990 metais lietuviai vėl atgavo savo nepriklausomybę ir valstybingumą, kad galėtų įgyvendinti savo troškimus ir svajones. Kartu patyrėme sunkų bendrą likimą kovodami dėl išlikimo totalitarinėje sistemoje ir kartu šventėme pergalę nugalėję sovietų režimą. Du kartus mums pavyko atkurti savo laisvę“, - pabrėžė Lenkijos prezidentas.
B.Komorowskis nuoširdžiai dėkojo Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei už dalyvavimą praėjusiais metais švenčiant Lenkijos nepriklausomybės dieną ir kad kartu su lietuviais gali, kaip Lenkijos prezidentas, švęsti Lietuvos nepriklausomybės dieną. „Ačiū labai, ponia Prezidente!“, - lietuviškai dėkojo Lenkijos vadovas, palinkėjęs lietuviams didžiuotis savo valstybe, atkurta laisve ir demokratija.
„Noriu linkėti mums visiems, lenkams ir lietuviams, tikėjimo, kad išmintingas darbas kartu su drąsa ir užsispyrimu užtikrins mūsų bendrą gerą ateitį. Linkiu to iš visos lenkiškos širdies, kuri visada Lietuvoje plaka greičiau, plaka stipriau, nes plaka mano protėvių krašte“, - kalbėjo B. Komorovskis.
„Tegyvuoja laisva Lietuva!“, - lietuviškai baigė savo sveikinimo kalbą Simono Daukanto aikštėje Lenkijos prezidentas.
A.J.Bačkis: „Tarpusavio taikos trūkumas temdo džiaugsmą savo tauta“
93-iąjį kartą minima Vasario 16-oji vis labiau tampa istorijos vadovėlių minima šventė, tačiau be šios istorinės datos neturėtume šiandienos Laisvės - istorija yra kaip medžio šaknys, kurios maitina lapų vainiką, lygino Vasario 16-osios mišių homilijoje Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
„Kai tauta netenka laisvės, kai ji yra verčiama vergauti ir kariauti, - ją suvienija troškimas pasipriešinti prievartai bei noras būtų laisviems ir nepriklausomiems. Šis troškimas yra įrašytas į kiekvieno žmogaus širdį, jis suteikia drąsos ir ryžto nepalūžti sunkumuose, nenusivilti, bet tikėti pergale. Būtent tikėjimas tautai suteikia jėgų išgyventi sunkumus ir sulaukti taikos.
Jau antrą kartą esame tapę nepriklausomi. 20 metų patys kuriame ir tvarkome savąjį gyvenimą, tačiau pasididžiavimą ir džiaugsmą savo tauta temdo tarpusavio taikos trūkumas. Bendras priešas suvienija bendrai kovai, o kai to priešo nelieka, pradedame kovoti vieni su kitais.
Visi ilgimės balandžio su žalia taikos šakele snape, jo laukiame iš mūsų valdžios vyrų ir moterų, iš mokslininkų ir mokytojų, tačiau šis balandis gyvena kiekvieno mūsų širdyje“, - kalbėjo kardinolas, primindamas, kad taika prasideda kiekvieno mūsų šeimoje ir valstybėje tik susitaikius su Dievu ir su savimi.
Iškilmingose Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje dėkota Dievui už laisvės dovaną ir Vasario 16-ąją, kai triumfuoja laisvė, prašyta Dievo globos Lietuvos valstybei ir išmokyti branginti tikrąją vidinę laisvę, melstasi už tvirtas šeimas ir išvykusius į užsienį mūsų tautos piliečius, už Vasario 16-ąją mirusio šviesaus atminimo poeto Justino Marcinkevičiaus vėlę.
Lietuvos vyskupų ir popiežiaus nuncijaus aukotose Vasario 16-osios iškilmingose šv. Mišiose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Bronislawas Komorowskis, Lietuvos Seimo ir Vyriausybės vadovai, kiti politikai, įvairių stačiatikių ir liuteronų bažnyčių Lietuvoje vadovai, linkėję vieni kitiems taikos ir ramybės.