Į lenkišką mokyklą Maišiagaloje trečiadienio rytą susirinko apie pusšimtis lenkų bendruomenės atstovų. Jie aukštam svečiui išsakė problemas, su kuriomis susiduria gyvendami Lietuvoje.
Nuo susitikimo su lenkų bendruomene B.Komorowskis pradėjo savo
vizitą Lietuvoje. Į Vilnių jis atvyko dalyvauti Valstybės
atkūrimo dienos renginiuose.
Maišiagaloje prezidentas taip pat ketina susitikti su Mergelės
Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kunigu emeritu J.Obrembskiu.
Daugiau nei 1,5 tūkst. gyventojų turinti Maišiagala yra lenkų
gausiai gyvenamame Vilniaus rajone. Lenkijos ir Lietuvos santykius
pastaruoju metu temdo Varšuvos priekaištai dėl lenkų tautinės
mažumos situacijos Lietuvoje. Lietuvos pareigūnai kaltinimus atmeta
ir pabrėžia, kad lenkams Lietuvoje yra sudarytos geresnės švietimo
sąlygos nei bet kur kitur.
Lenkų politologai naujienų agentūrai PAP vizito išvakarėse
teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, kurie apibūdinami kaip
blogi, negalima tikėtis persilaužimo, kol Lietuvoje nebus
sprendžiamos tautinių mažumų problemos.
B.Komorowskis
apgailestavo, kad Lietuvoje nevykdoma 1994 metų dvišalė sutartis
dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo.
Lenkijos prezidentas teigė, kad yra daug neišspręstų,
pavyzdžiui pavardžių rašybos, klausimų, tačiau pažymėjo, jog
tai negali būti priežastis nutraukti bendradarbiavimą.
„Turiu pasakyti, kad yra dalykų, sunkiai suprantamų lenkams ir
lenkų politikams. Tai, kad per tiek metų negalime sulaukti
susitarimo įgyvendinimo, kuris turėjo tapti gerų tarpusavio
santykių pagrindu. 1994 metų susitarimas, kuriame numatomos teisės
lenkų mažumai, lieka susitarimu, nes jis nebuvo įvykdytas“, -
mokykloje susirinkusiems lenkų tautinės mažumos atstovams sakė
B.Komorowskis.
„Tai negali būti pagrindu nutraukti santykius. Tai negali būti
pagrindu nesutarimais bendruose darbuose“, - pridūrė Lenkijos
vadovas.
Jis pasiūlė Lietuvos politikams, besipriešinantiems
vietovardžių rašybai ir lenkų kalba, atvažiuoti pasižiūrėti,
kaip šis klausimas sprendžiamas Lenkijoje.
„Lenkiškų pavadinimu rašymas yra svarbus klausimas, kuris
anksčiau ar veliau bus išspręstas, taip kaip tikisi tautinės
mažumos, nes tokia yra Europos tendencija. Aš siūlau tiems, kurie
labiausiai priešinasi tam, atvažiuoti į Lenkiją ir pažiūrėti,
kaip rašomi pavadinimai Punske“, - kalbėjo B.Komorowskis.
„Taip pat pavadinimai rašomi baltarusiškai ar vokiškai ten, kur
gyvena tautines mažumos. Niekas iš to nedaro problemų. Lenkijai ir
lenkams nieko tai nekainavo, kad kažkas rašo savo pavadinimus
vokiškai, ukrainietiškai, lietuviškai ar baltarusiškai“, - dėstė
Lenkijos prezidentas.
Maišiagalos mokykloje jam buvo pasakyta, kad netoliese už 15
mln. litų iš valstybės biudžeto buvo pastatyta lietuvių mokykla,
tuo tarpu lenkiškų mokyklų priežiūra turi rūpintis
savivaldybės.
„Pas mus nekiltų minties statyti lenkiška mokykla greta, nes
norime, kad daugiatautiškumas pasireikštų taip, kad pasirinktų
patys piliečiai“, - kalbėjo B.Komorowskis.
Pasak jo, Lenkijoje tautinių mažumų švietimui valstybė teikia
pirmenybę. B.Komorowskis pabrėžė, kad Lenkija ir Lietuva kartu
iškovojo laisvę, kuria maksimaliai gali naudotis ir tautinės
mažumos.