Keista. Kai Ž.Plytnikas visiems matant ant tos kėdės ropštėsi – nė šuo nesulojo.
Dabar staiga visi praregėjo, trauko pečiais ir netgi šaukiasi psichiatrų! Girdi, ir pareigūno žvilgsnis neaiškus, ir veido išraiška – nei šiokia, nei tokia.
Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Juk kai kurių aukščiau bambos šokusių viršininkų ydos išlįsdavo tik baigiantis kadencijai. Tuo tarpu Ž.Plytniko veidui pudros pakako vos keliems mėnesiams.
Dabar tos pudros, ko gero, jau turėtų griebtis ir Ž.Plytniką į kėdę įtaisęs D.Kreivys.
Juk ministras užsimerkė, kad į valstybės pirkinių, kuriems kasmet išleidžiami milijardai, kontrolierius pretenduoja tik vienas asmuo. Kita vertus, ko daugiau tikėtis, jei posto reikia ne tik geram bičiuliui, buvusiam bendrakursiui, bet ir religiniam bendraminčiui?
Tokiu atveju nė motais, kad prieš kelerius metus Ž.Plytnikas buvo įsipainiojęs į istoriją, kuri nepuošia jo biografijos.
O gal D.Kreivys ir vėl nieko nežinojo, kad „Sodroje” dirbusio bičiulio žmona skyrybų išvakarėse prabilo apie tai, jog vyras jos vardu galėjo savintis vienos aukštosios mokyklos pinigus?
Į viešumą iškilęs skandalas privertė Ž.Plytniką užverti „Sodros” duris.
Bet tada jis ėmė dėtis didžiu kovotoju viešųjų pirkimų srityje. Iš pradžių į atlapus kibo buvusiam savo viršininkui, vėliau – Viešųjų pirkimų tarnybos vadovams, dar surengė kelis parodomuosius žygius į prokuratūrą ir taip atsikratė galimų konkurentų varžantis dėl aukšto posto.
Dabar išniro nauja legenda – apie kovotoją Ž.Plytniką, spaudžiamą politikų. Tiktai ir ji jau ėmė bliūkšti.