Pretendentas Nr.1 - energetikos ministras A.Sekmokas.
„Mes turime aiškiai įvardyti, kokia padėtis susidarė dujų sektoriuje.
Bendrovė „Lietuvos dujos“ praktiškai tapo „Gazprom“ filialu“ - rėžė
prakalbą vieną ankstų rytą energetikos ministras.
Pabudome ir kelkimės? A.Sekmokas buvo paskutinis žmogus šalyje, kuris
sužinojo, jog už dujas mokame daugiau nei estai, latviai, lenkai ar
vokiečiai. Tiek daug, kad net turkai azerai juokiasi iš mūsų Seimo
pirmininkės už pilvų susiėmę.
Bet pirmasis pasaulyje, kuris neatsistatydino dėl to, kad pats
pramiegojo derybas dėl dujų kainų, o liepė atsistatydinti privačios
bendrovės vadovams. Išeikite, o tai bus dar blogiau!
Kas gali būti dar blogiau? Derybos, kurios, anot A.Sekmoko, negali būti
dvišalės, nes „būtų nelygiavertės“. Derybos gali būti tik trišalės -
tarp Rusijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.
Kaip į vaikščiojantį mūsų anekdotą reagavo Europos Komisija? Neteko
kartais girdėti? O ministras skelia toliau: „Rusijos ambasadoriui
pasakiau, kad esu pasiruošęs susitikti. Darbo grupės turi susitarti dėl
susitikimo vietos, laiko ir kas dalyvaus.“ Kokį sovietų filmą apie
šnipus primena?
Pretendentas Nr.2 - Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius
Ž.Plytnikas. Antras, bet tikrai ne paskutinis.
„Pirmųjų bandymų daryti spaudimą sulaukiau vos tapęs tarnybos vadovu.
Mano, kaip piliečio ir valstybės tarnautojo, pareiga buvo nedelsiant
kreiptis į teisėsaugą. Tikiuosi, kad šis tyrimas prisidės prie viešųjų
pirkimų skaidrinimo Lietuvoje“, - sudrebino gaublį Ž.Plytnikas.
Nepaperkamąjį šaunųjį valstybės karį prie krūtinės iškart priglaudė
Seimo pirmininkė I.Degutienė: „Tvirtai remiu poną Plytniką, kuris
patiria didžiulį spaudimą iš visų politinių partijų ir institucijų.“ Įsidėmėkite - visų!
Po tokių Seimo pirmininkės žodžių valstybei lieka tik paleisti šunims
šėko pjauti.
Bet štai praėjo jau dvi savaitės, kai Ž.Plytnikas ant I.Degutienės šiltų
kelių kūkčiojo, kad jį spauuudžiaaa, ir ką?
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadas Ž.Pacevičius kraipydamas galvą
sako, kad jokio skundo iš Ž.Plytniko jis negavo. Ir prokuratūra sako,
kad nėra regėjusi skundo dėl penkių niekšų, tarp kurių, o dangau, - net
paties Ž.Plytniko tikėjimo brolis D.Kreivys iš „Opus Dei“ ordino.
Nunarinęs galvą Ž.Plytnikas pusbalsiu paaiškina tokią keblią padėtį:
„Aš kreipiausi į vienos teisėsaugos institucijos vieną operatyvinį
pareigūną.“
Tik nekikenkite ir nesukiokite piršto prie smilkinio. Ž.Plytnikas yra tikras
novatorius, pritaikantis tautines blato tradicijas valstybei skaidrinti.
Iš tiesų, kodėl VPT turėtų oficialiai kreiptis į STT dėl korupcijos, jei
ponas Žydrūnas gali privačiai kreiptis į agentą Peletrūną ir tyliai
sutvarkyti reikalą dėl jį spaudusių penkių iškrypėlių?
P.S. Atkreipkite dėmesį į A.Sekmoko ir Ž.Plytniko žvilgsnius ir veido
išraišką. Lyg du liūdnojo vaizdo riterio klonai. Ne tik dėl šv.
Valentino į galvą lenda popsinės dainos priedainis: „Tik nieks nemylėjo
manęs…“ Jei psichoanalizės tėvas S.Freudas teisus, nebūtina aiškintis,
kodėl nuo tokių tipų kenčia dabar Lietuva. Meilės buvo per mažai.
Ar metų vaikščiojančiu anekdotu jau galima skelbti A.Sekmoką? O gal
geriau Ž.Plytniką?
Ž.Plytnikas daug trumpiau, bet efektingiau blaškosi viešojoje erdvėje.
Bet jei vertintume efektyvumą, vaikščiojančio anekdoto nominaciją
neabejotinai nusineštų prezidentės D.Grybauskaitės kandidatas.
Pretendentas Nr.3 - generalinis prokuroras D.Valys.
Sausio 25-ąją Generalinė prokuratūra raportavo tautai ir prezidentei
apie įvykdytą prokuratūros reformą. Viskas sujaukta, į kitus darbus
perkelta dešimtys prokurorų. Ir štai po šešių dienų, sausio 31-ąją, D.Valys jau be
raportų, tyliai panaikina visus savo įsakymus dėl „reformos“? Kodėl?
Kikenant seniesiems prokurorams, Akmenės rajone D.Grybauskaitės atkastas
teisės „genijus“ prokuratūrą spėjo „reformuoti“ pagal Viešojo
administravimo įstatymą. Tik po „reformos“ D.Valys sužinojo, kad jo
vadovaujama įstaiga privalo veikti pagal Prokuratūros įstatymą.
Tokio anekdoto dar niekas nebuvo girdėjęs. Tik ar galime tyčiotis iš D.Grybauskaitės
rankinės prokuroro, jei prezidentė savo patarėjos S.Cirtautienės
lūpomis pirmoji ir vienintelė šalyje iškart išgyrė D.Valio „reformas“?
Paksius nekaltas, aplinka kalta. Prezidentės rankinės prokuroras, kuris
net parkerio iš švarko kišenės neišsiima be Ponios žinios, būtų įkliuvęs
dar kartą. Jei ne prokuroras M.Dūda, kuris prieš D.Valio valią paskelbė
išvadas apie tai, kad jokių CŽV kalėjimų Lietuvoje nebuvo.
Rankinės prokuroras nunešė vizuoti šias jos savininkei visai nepalankias
išvadas. Leidimo skelbti, be abejo, negavo. Jei M.Dūda būtų nesilaikęs
įstatymo, ir toliau būtume maitinami A.Anušausko „istorine“ išmintimi -
CŽV kalėjimų rasti mums nepavyko, bet jie vis tiek „galėjo būti“.
Pretendentas Nr. 4 - konservatorius A.Anušauskas ir jo televizinė
CŽV kalėjimų paieškos tarnyba.
Jei CŽV kalėjimų rasti nepavyko, bet jie galėjo būti įrengti
Antaviliuose ir senuosiuose Svečių namuose, ar negalėjo taip atsitikti,
kad kalėjimas, tarkim, galėjo būti įrengtas Seimo rūsyje?
Tikrai galėjo - juk ten yra belangė patalpa, ir Nacionalinis saugumo ir gynybos
komitetas tai turi tučtuojau ištirti!
O ar galėjo CŽV kalėjimas veikti Taikomosios dailės ar kokiam Gintaro
muziejuje? Galėjo! O kur nors sodo namelyje? Irgi galėjo. Kur tokį
Marijampolės verslininką Ž.Buzą kalino jį pagrobę banditai? Sodo
namelyje. Tai kodėl A.Anušausko komitetas nepatikrino visų sodo
namelių – juk CŽV tokia gudri, o VSD – toks suktas!
Vadovaujantis istorijos daktaro A.Anušausko moksliniu CŽV kalėjimų
paieškos metodu, lengvai prieisime prie išvados, kad CŽV kalėjimas
galėjo būti įrengtas bet kurio lietuvio name ar visuomeniniame pastate,
kuriame tik yra rūsys, belangė ir šarvinės durys. Ir, savaime
suprantama, kurio savininkas nėra Tėvynės sąjungos ar „Fronto“ narys.
A.Anušausko komiteto išvada būtų artimesnė tiesai, jei ji skambėtų taip:
„Lietuvoje yra bent 250 tūkst. vietų, kur D.Grybauskaitės nurodymu
nepavyko rasti CŽV kalėjimo, bet jis ten tikrai galėjo būti įrengtas.“
Pretendentas Nr.5 - Klaipėdos konservatorių vedlys rinkimuose
N.Puteikis.
Ne nacionalinio lygmens tai nominantas, nė iš tolo neprilygsta
Ž.Plytnikui, A.Sekmokui ar D.Valiui?
Kaip čia pasakius. Jei didžiausia valdančioji ES narės partija trečiame
pagal dydį šalies mieste skyriaus vadovu laiko bičą, kuris buvo įkištas
į cypę atšalti už tai, kad naktį triukšmavo bei daužė kaimynų
automobilius, kas tai, jei ne dar vienas vaikščiojantis valdžios anekdotas?