„Jūs gal labiau žinote, kurią partiją pasirinkti, kieno idėjos pačios geriausios, kas gali miestui duoti daugiausia naudos?“ – šių eilučių autoriaus paklausė viena Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos narė, išklausiusi savivaldybėje vykusių rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovų debatų.
Panašu, jog tokių klausimų prieš rinkimus sau ir kitiems pateiks ne vienas kaunietis. Tiesa ta, kad šiemet į miesto valdžią pretenduoja tikrai daug ir įvairių kandidatų, todėl išsirinkti bus nelengva.
Rinkimuose yra naujovių
Pirmą kartą savivaldybių tarybų rinkimuose šalia politinių partijų atstovų dalyvauja ir nepriklausomi kandidatai. Vieni jų susibūrė į koalicijas, o kiti laimę bando individualiai.
Estijoje tokia rinkimų sistema veikia jau seniai, specialistai teigia, jog ji pasiteisino. Šioje šalyje daugiau kaip pusę renkamosios vietos valdžios atstovų sudaro nepartiniai.
Šiuose rinkimuose taip pat laisviau nei prieš ketverius metus galima agituoti už iškeltus kandidatus. Rinkimų agitacija neapribota tik savivaldybės parengtais stendais – savo reklamą kandidatai gali eksponuoti daugelyje miesto vietų, naudoti pačias įvairiausias jos formas.
Kandidatų būrys – gausesnis
Šiemet norinčiųjų tapti miesto tarybos nariais gerokai daugiau nei prieš ketverius metus.
2007-aisiais Kauno miesto tarybos rinkimuose dalyvavo 18 politinių partijų, iš viso 478 kandidatai. Vasario 27-ąją 41 mandato sieks 15 politinių partijų, trys koalicijos ir 10 savarankiškų kandidatų, iš viso 610 kauniečių.
Taigi prieš ketverius metus į vieną miesto tarybos nario vietą pretendavo apie 11 asmenų, o šiemet – beveik 15.
Simpatizavo dešiniesiems
Kauno rinkėjai per Nepriklausomybės dvidešimtmetį dažniausiai remdavo dešiniosios pakraipos ir patriotines politines partijas. Šių partijų išrinkti kandidatai beveik visose miesto tarybos kadencijose sudarydavo politinę daugumą.
Tiesa, per vienerius rinkimus daugumą buvo laimėjusi ir savo merą savivaldybėje turėjo marginalinė politinė jėga – Lietuvos laisvės sąjunga, tačiau vėliau jos kandidatai į tarybą nebepatekdavo.
Per 2007 metų savivaldybių rinkimus pergalę šventė dešiniosios ir centro dešiniosios jėgos. Iš 41 tarybos nario 14 mandatų gavo Tėvynės sąjungos atstovai, 7 mandatai atiteko Lietuvos socialdemokratams, po keturis – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir partijai „Tvarka ir teisingumas“, po tris – Darbo partijai ir Lietuvos krikščionims demokratams, kurie vėliau prisijungė prie Tėvynės sąjungos. Du mandatus gavo patriotinė „Jaunoji Lietuva“.
Dalyvaus ir nepartiniai
Šiemet šalia politinių partijų rinkimuose pirmą kartą dalyvaus ir nepartiniai.
Dešimt kauniečių patys save išsikėlė ir rinkimuose dalyvaus savarankiškai. Dalis jų – politikos naujokai.
Kiti savarankiškai į miesto tarybą einantys kandidatai susibūrė į tris koalicijas. Tai – verslininko Visvaldo Matijošaičio vadovaujama „Vieningo Kauno“ koalicija, tarybos nario Stasio Žirgulio 7 nepriklausomų kandidatų koalicija ir koalicija „Mes – nepartiniai, grįžę emigrantai“.
Sąrašai – skirtingo ilgio
Jei analizuosime rinkimų kampanijos dalyvių kandidatų sąrašus, matysime, jog daugiausia kandidatų siūlo partija „Tvarka ir teisingumas“ – net 81. Šiuo metu Kauną valdanti Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pateikė 72 kandidatus.
Iš politinių partijų mažiausiai kandidatų siūlo Tautos prisikėlimo (22), Lietuvos centro (24), Lietuvos liaudies (25) partijos ir Lietuvos laisvės sąjunga (26).
Nepartinių kandidatų koalicijose – nuo 5 iki 19 kandidatų.
Lems ir rinkėjų aktyvumas
Ankstesnieji rinkimai parodė, jog kauniečiai nėra patys aktyviausi Lietuvos rinkėjai. Per 2007 metų savivaldos rinkimus balsavo tik 32 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų.
Per 2008 metų Seimo rinkimų pirmąjį turą balsavo 42 – 45 proc., o antrajame ture – tik 25 – 28 proc. Kauno rinkėjų.
Per 2009 metų prezidento rinkimus kauniečiai buvo aktyvūs – balsavo 49 proc. rinkėjų. Partijoms ir savarankiškiems kandidatams, norint patekti į miesto tarybą, teks surinkti ne mažiau kaip 4 proc. rinkėjų balsų.
Koalicijoms ši kartelė šiek tiek aukštesnė – 6 proc.
Pagal ankstesniųjų rinkimų statistiką galima daryti išvadą, jog, norint patekti į miesto tarybą, kandidatams reikia surinkti nuo 4 iki 6 tūkst. rinkėjų balsų.
Rajone – tradicinės partijos
Kauno rajone, nuo seno garsėjančiame valdžios politiniu margumynu, šiemet į rinkimus eina 10 politinių partijų, viena partijų koalicija ir šeši nepriklausomi kandidatai.
Į 27 rajono tarybos vietas nusitaikė 303 kandidatai, kitaip sakant, į vieną tarybos nario vietą – šiek tiek daugiau nei 11 pretendentų.
Per 2007 metų savivaldybių rinkimus Kauno rajone daugiausia rinkėjų simpatijų pelnė socialdemokratai. Nedaug nuo jų atsiliko konservatoriai. Šios dvi politinės partijos ketverius metus ir laikė rajono valdžios vairą.
Kauno rajono tarybos rinkimuose šiemet nebedalyvauja Pilietinės demokratijos partija, o Naujoji sąjunga ir Liberalų ir centro sąjunga susijungė į Pakaunės krašto koaliciją ir rinkimams pristatė bendrą kandidatų sąrašą.
Gausiausius kandidatų sąrašus parengė partija „Tvarka ir teisingumas“ (50), socialdemokratai ( 42) bei Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (40).
Įdomu tai, jog tarp save išsikėlusių individualių kandidatų yra ir buvęs Kauno rajono meras Leonardas Gineika.
Tiek kandidatų mėgins patekti į Kauno miesto savivaldybės tarybą per vasario 27 dieną vyksiančius rinkimus.