Iki 13 val. paskutinę pagarbą velioniui atidavė kultūros, meno, švietimo, mokslo atstovai, poeto asmenybės ir kūrybos gerbėjai.
Prie poeto karsto skambėjo jo paties eilėraščių įrašai, eiles skaitė aktoriai ir skaitovai, griežė Vilniaus kvartetas.
Apie Just.Marcinkevičių literatūros kritikas V.Sventickas yra rašęs: „Kai pasakai - Justinas Marcinkevičius, nėra reikalo vardyti nei jo kūrinių, nei titulų, nei apdovanojimų. Jo vardas ir pavardė jau senokai tapo titulu, kuris žinomas visiems, o priklauso vienam.“
Išeidamas vienija tautą
Poetas Justinas Marcinkevičius net išeidamas amžinojo poilsio vienija
Lietuvos tautą, teigia Mokslų akademijos prezidentas akademikas
Valdemaras Razumas.
Tūkstančiai žmonių pastarąsias pora dienų
plūdo ištarti nebylaus sudie savo mylimam poetui. Prie Mokslų akademijos
pastato Vilniaus Gedimino prospekte visą tą laiką, kuomet visuomenė
galėjo ateiti atsisveikinti su ten pašarvotu poetu, rikiavosi
laukiančiųjų eilė.
„Akivaizdu, kad šios dvi dienos parodė, jog
nėra taip blogai, kaip pas mus šnekama Lietuvoje. Turbūt ir netinkama
sakyti, bet ši mirtis vėlgi padėjo vienyti Lietuvos tautą“, - Eltai sakė
J.Razumas.
Poetą jau pagerbė aukščiausieji šalies vadovai,
prieš palydint Just.Marcinkevičių į amžinojo poilsio vietą pagarbą Velioniui
dar atidavė kultūros, meno, švietimo, mokslo atstovai, poeto asmenybės
ir kūrybos gerbėjai.
Poetas išlydėtas skambant jo eilėms. Būtent eilėmis dažniausiai kalbėjo poetas, prisimena Mokslų akademijos vadovas.
„Išskirtinis Just.Marcinkevičiaus bruožas, kuris man labai patinka -
niekada žmogus be reikalo nešnekėjo, niekada nesistengė šnekėti
formaliai, kalbėjo dažniausiai eilėmis“, - sakė V.Razumas.
Mokslų akademijos vadovas Just.Marcinkevičiaus, kuris taip pat buvo
akademikas, mirtį vadina didele netektimi ir akademijai, ir visai
Lietuvai.
"Paskutinį kartą man teko su juo bendrauti per
renginį, kai buvo diskutuojama, kam priklauso Lietuva, ar ji priklauso
Lietuvos piliečiams, ar tikrai esame Lietuvos šeimininkai.
Kartu
sėdėjome su poetu, kaip tik tada pasiteiravau, kaip jo sveikata. Jis
sakė, kad pastaruoju metu pradėjo labai svaigti galva. Aš manau, kad tas
nelaimingas atsitikimas laiptinėje su tuo ir buvo susijęs, kad
pastaruoju metu poeto sveikata buvo šiek tiek pablogėjusi", - prisiminė
V.Razumas.
ELTA primena, kad poetas užgeso po sunkios traumos,
kurią patyrė nukritęs namo laiptinėje. Simboliška - Lietuvos laisvės ir
vienybės šauklys išėjo amžinojo poilsio minint Lietuvos valstybės atkūrimo
dieną, Vasario 16-ąją.
Poetas bus palaidotas Antakalnio
kapinėse, šalia Sausio 13-osios memorialo. Mokslų akademijos
prezidentas, kuris kartu buvo valstybinės komisijos poeto laidotuvėms
organizuoti narys, mano, kad nereikėtų plačiai diskutuoti laidojimo
vietos tema - ar teisinga, ar ne, kad poetas neatguls Menininkų
kalnelyje, ar dar kur nors.
„Nederėtų labai visuomenei į tai
kištis, nes kapavietė buvo parinkta, ir valstybinės komisijos atstovai
važiavo su artimaisiais ir su žmona, ir su dukterimi, ir kartu buvo
labai stengiamasi atsižvelgti į artimųjų norą“, - sakė V.Razumas.
Prieš palydint poetą į amžino poilsio vietą sostinės Antakalnio kapinėse su Justinu Marcinkevičiumi atsisveikino jo artimieji.
Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, kur buvo pašarvotas velionis, apeigas atliko kunigas Gintaras Petronis.
Prieš tai prie poeto karsto skambėjo jo paties eilėraščių įrašai, eiles
skaitė aktoriai ir skaitovai, griežė Vilniaus kvartetas, giedojo
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras.
Visuomenės atsisveikinimą su poetu užbaigė aktorius Vytautas Paukštė,
citavęs Just.Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas“. Jam tyliai atkartodami
„Lie-tu-va“ pritarė atėjusieji atsisveikinti su poetu.