Griaudės sprogimai ar ne? Toks klausimas kasdien kamuoja Kudirkos Naumiesčio žmones.
Maždaug du tūkstančiai miestelio gyventojų skundžiasi, kad pastaruoju metu Karaliaučiaus srities Kutuzovo kariniame poligone sprogdinimai suintensyvėjo. Šį poligoną ir Kudirkos Naumiestį skiria vos keli kilometrai.
Maždaug mėnesį itin galingi sprogimai griaudėja dėl to, kad rusų kariškiai sprogmenis naikina ne po vieną, o sukrauna jų krūvas. Kartais miestiečiai ne tik išgirsta driokstelėjimus, bet ir išvysta ugnį.
Bumbsi ir savaitgaliais
„Sprogimai gąsdina žmones, jie nuolat patiria stresą. Dreba namų sienos, virpa langai, skamba indai sekcijose”, – piktinosi Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Puida.
Miesto gyventojas Virginijus pasakojo, kad iš karto nugriaudėja trys sprogimai.
Paskui – maždaug pusvalandžio pertrauka. Ir vėl trys sprogimai. Tai dažniausiai kartojasi tris kartus.
Paprastai senų sprogmenų naikinimas Rusijos teritorijoje vyksta pavakarę. Rusų kariškiai kartais dirba ir šeštadienį, sekmadienį.
Labiausiai nuo sprogdinimų kenčia 18 butų namas, kuriame gyvena pedagogų šeimos.
Šis pastatas – prie pat tilto per Šešupę, Lietuvą skiriančią nuo Karaliaučiaus srities.
V.Puida prisiminė, kaip kartą jam gulint ant grindų nugriaudėjo sprogimas. Sudrebėjo visas namas, o seniūną pamėtėjo maždaug dešimt centimetrų į šoną.
Kol kas gyventojai į seniūniją nesikreipė dėl sutrūkinėjusių pastatų sienų, bet jei sprogdinimai tokiu intensyvumu vyks toliau, tokių skundų, be abejo, bus.
Kreipėsi ir į diplomatus
Surinkę parašus, Kudirkos Naumiesčio gyventojai kreipėsi pagalbos į Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorių Juozą Puodžiukaitį.
„Suprantame, kad kitai valstybei negalime įsakyti, kaip ji turi elgtis.
Bet mes prašome sprogmenis bent mažesnėmis „porcijomis” naikinti”, – aiškino V.Puida.
Šakių valdžia kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją ir Rusijos ambasadą, tačiau atsakymo nesulaukė.
Praėjusią savaitę šakiškiai Lietuvos diplomatams savo prašymą pakartojo.
Iš poligono vežė šieną
Kudirkos Naumiestyje esantis tiltas per Šešupę į Rusijos pusę pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą. Juo judėjimas dabar yra draudžiamas.
Sovietmečiu tuo tiltu miestiečiai keliaudavo į Rusiją šienauti. Mat karinis poligonas užima didžiulę teritoriją, iš kurios lietuviai atsiveždavo vežimus šieno.
Taip pat tiltu gyventojai keliaudavo pas kaimynus ardyti senų vokiškų pastatų. Iš tų plytų Kudirkos Naumiestyje pastatytas ne vienas namas.
„Kadaise jie mus maitindavo, o dabar sprogimais lyg desertu vaišina”, – atsiduso V.Puida.
Degina pernykštę žolę
Ne vien sprogimai Karaliaučiaus srityje yra Kudirkos Naumiesčio bėda.
Miesto gyventojai nerimaudami laukia pavasario, kai poligono teritorijoje bus padegta pernykštė žolė.
Dėl to, kad lietuviai nebešienauja, žolė būna itin aukšta, tad ugnis net medžių viršūnėmis bėga. Dūmų ir pelenų debesis vėjas neša į Kudirkos Naumiestį.
Pasitaiko, kad į miestą atskrenda ir žiežirbų. Gyventojai baiminasi, kad jos nepadegtų namų.
Šakių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai pernai kreipėsi į kaimynus prašydami nedeginti žolės, bet gavo atsakymą, kad Rusijoje to daryti nedraudžiama.
Didelis garsas trikdo sveikatą
Viktoras Lebedžinskas
Šakių rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius
„Kad sprogimai daro neigiamą poveikį Kudirkos Naumiesčio gyventojų sveikatai, neabejotina.
Juk net kai per šventes sprogdinamos petardos, tai kenkia sveikatai. Žmogus ima nervintis, laukti, kada nugriaudės kitas sprogimas. Jis patiria stresą, baimę, neužtikrintumą. Taip gali ištikti tikas ir vaiką, ir suaugusį žmogų.
Gali būti, kad per sprogdinimus yra viršijamos ir nustatytos triukšmo normos, nors mes to Kudirkos Naumiestyje kol kas neužfiksavome.
Triukšmo lygį tyrėme tuo metu, kai sprogimai negriaudėjo.
Jeigu taip yra, kyla grėsmė, kad gali sutrikti kai kurių gyventojų klausa, būti pažeisti klausos nervai, ausų būgneliai.”