kaip pelenuose nelieka pėdų žymių
iš visur žmogystos traukė sukumpusios
pranykdamos už paskutinio posūkio
posūkio po to iš karto neliko
visur jau vedė tiesūs keliai
ištuštėjusiam horizonte žiorėjo
tik saulė užstrigusi neilgai
kai saulės neliko vis tiek nesutemo
iš savęs fosforavo tylusis slėnis
sugrįžo kažkas pamiršto niekniekio
bet niekas dėl to nė kiek nepakito
nors grotų po to nebeliko – išliko daiktų likučiai laike
iš vidaus negyvoji šviesa baisiai sruvo
gyvenimas įgavo kitaus išmatavimus
tik neliko kam išmatuoti palyginti
liko netesėti intarpai muzikinėje begalybėje
ilgos pauzės paskelbus žinią kitokią
tik neliko kam prisipažinti – kas paliko neišjungtą
ilgesį kalėjimo vienutėje
nieko galop nebeliko suvis
net žuvusiųjų po slaptąja grifa
tada kai išplito Cicino žuvų (CŽV) gripas
suvytusių kankorėžių epidemijos metais