Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankęs Lenkijos
vadovas pabrėžė, kad sentimentai neturi tapti valstybės politikos
pagrindu.
„Buvau, esu ir liksiu glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuva
šalininkas. Toks mano požiūris gimsta ne vien todėl, kad labai
simpatizuoju Lietuvai ir jaučiu jai daug sentimentų, nes mano
giminė ten gyveno daugiau kaip 300 metų, tačiau daugiausiai todėl,
kad būtent taip suprantu dabartinius Lenkijos interesus“, - interviu
Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ B.Komorowskis.
Vis dėlto, pasak jo, asmeninės simpatijos turi nueiti į antrą
planą, nes politikui keliami kiti reikalavimai.
„Sentimentai gali padėti, tačiau neturi tapti valstybės
politikos pagrindu“, - pridūrė B.Komorowskis.
Prezidento nuomone, Lenkija, būdama suinteresuota gerais
santykiais su kaimynais lietuviais, priversta nuolat Lietuvai priminti
didelę gyventojų dalį Vilniaus krašte sudarančios lenkų
tautinės mažumos problemas. Pasak jo, politiką tautinių mažumų
atžvilgiu ir jos pasekmes vertėtų išanalizuoti plačiame kontekste
drauge su lietuviais.
„Dar būdamas Lenkijos Seimo pirmininkas siūliau drauge
pakeliauti Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjos parlamentarams ir
pamatyti, kaip sprendžiamos tautinių mažumų problemos Lenkijoje -
ir ne tik Punske, bet ir ten, kur gyvena kitos Lenkijos tautinės
mažumos - baltarusiai, ukrainiečiai“, - sakė Lenkijos prezidentas.
Paklaustas, kaip vertina Lenkijos užsienio reikalų ministro
Radoslawo Sikorskio politiką, B.Komorowskis
tvirtino, kad negalima užmerkti akių dėl tarpvalstybinių
susitarimų nevykdymo, tačiau nusivylimas Lietuvos lenkų problemų
sprendimu negali reikšti bendradarbiavimo įšaldymo kitose srityse,
kurios yra reikšmingos abiem šalims.
„Manau, kad reikia mums remtis ne tuo kas skiria, bet kas vienija:
bendra pergalė prieš komunizmą, nepriklausomybės atkūrimas 1989
metais Lenkijoje, 1990 metais - Lietuvoje“, - teigė Lenkijos
prezidentas.
Nesprendžiamomis Lietuvos lenkų problemomis vadinamas
neįgyvendinamas lenkiškų raidžių rašybos įteisinimas asmens
tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, vietovardžių rašymas ir
lenkų kalba šios tautinės mažumos atstovų gausiai apgyvendintose
vietovėse bei stringantis žemės grąžinimas.
Kai kurie Lietuvos lenkų bendruomenės atstovai taip reiškia
nepasitenkinimą dėl švietimo politikos.