Tokie pokyčiai numatomi vidurinio ugdymo programoje.
Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatant
atnaujintas vidurinio ugdymo programas, ministras Gintaras
Steponavičius teigė, kad jos keičiamos atsižvelgiant ir į tai,
kad tarptautiniai tyrimai rodo nedidelį Lietuvos moksleivių
pažangumą.
„Moksleiviams ir visuomenei aiški žinia - kad judame nuo kalimo
kultūros mokykloje iki mąstančios pilietiškos asmenybės ugdymo“,
- sakė G.Steponavičius.
Lietuvių kalbos ir literatūros programoje, anot ministro,
numatoma daugiau dėmesio skirti kalbos vartojimo praktikai, viešo
kalbėjimo ir teksto rašymo gebėjimams.
„Ugdoma mokinių tapatybė ir savivertė kaip atsvara saviniekai,
suteikiami bendrieji humanitarinės kultūros pagrindai, daugiau
dėmesio skiriama kalbos vartojimo praktikai, viešo kalbėjimo ir
teksto rašymo gebėjimams. Lietuvos mokiniai geba gerai atkartoti,
bet stokojame gebėjimo interpretuoti, viešai reikšti ir vertinti
dalykus“, - kalbėjo G.Steponavičius.
Mokytoja Dainora Eigminienė sakė, kad atnaujinta literatūros
programa aiški, struktūruota ir konkreti, joje vietoj 29 autorių
liko 26: „Programos ašis - Lietuvos literatūros visumos vaizdas nuo
Renesanso iki mūsų laikų, žvelgiama iš Lietuvos kultūros
perspektyvos į Vakarų Europos literatūrą, grįžtama nuo
fragmentuotos teksto analizės, prie teksto visumos ir literatūros
visumos suvokimo“.
Ministras pripažino, kad dėl lietuvių kalbos programos ir
strategijos kilo daug diskusijų - esą kritiškai nusiteikę dalis
Marijampolės lituanistų, akademikų. Tačiau esą nebėra laiko
atidėlioti sprendimus.
„Neabejoju, kad kritinė masė, lietuvių kalbos švietimo
bendruomenė supranta ir palaiko būtinybę daryti atitinkamus
sprendimus. Mes nebeturime laiko dar metus atidėlioti sprendimų.
Geriausias žanras būtų ne laiškais skelbtis pozicijas, o sėsti,
kalbėtis“, - dėstė jis.
Istorijos programoje ketinama koncentruotis į Lietuvos istoriją
- daugiau dėmesio skirti pokario kovoms, holokausto, nepriklausomos
Lietuvos istorijai, tačiau bus atsisakoma detalaus senosios
civilizacijos kurso kartojimo, kuris lieka pagrindinėje mokykloje.
Mokytojas Evaldas Bakonis per spaudos konferenciją teigė, kad
taip nuspręsta dėl to, kad moksleiviai galėtų labiau gilintis į
vieną sritį - Lietuvos istoriją, ir „nešuoliuotų“ per temas, kaip
esą būdavo anksčiau.
„Įvyko lituanizacija - padidintas Lietuvos istorijos svoris,
centrine programos ašimi laikoma Lietuvos visuomenės istorijos
raida. Pasaulio istorijos raida nagrinėjama ne kaip atskiras
objektas, o tiek, kiek leidžia paaiškinti Lietuvos visuomenės
raidą, supratimą“, - kalbėjo jis.
Dorinio ugdymo programoje vietoj vienos katalikų tikybos
programos parengti trys pasirenkamieji moduliai, parengta nauja
žydų-judėjų tikybos programa, atnaujintos ir kitų konfesijų -
ortodoksų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, karaimų -
tikybos programos. Etikoje bus galima rinktis vieną iš trijų naujų
modulių - profesinės, šeimos etikos bei etikos ir kino.
Matematikos kurse skatinama naudotis naujomis informacinėmis
technologijomis, bus galima pasirinkti logikos kursą, o informacinių
technologijų programa papildyta saugaus bendravimo socialiniuose
tinkluose kursu. Gamtos moksluose ketinama daugiau dėmesio skirti
praktiniams tiriamiesiems darbams, įtrauktos naujausios gamtos
mokslų aktualijos, pavyzdžiui, biotechnologijos.
Menuose esą bus suteikiama daugiau galimybių realizuoti meninius
interesus, pavyzdžiui, filmų kūrimo, fotografijos, grafinio
dizaino, kompiuterinių muzikos technologijų.
Kūno kultūroje, anot G.Steponavičiaus, „šuolio per ožį
normatyvo nebelieka“ - esą atsisakoma ypatingų fizinių pastangų
reikalaujančių normatyvų.
„Tai leidžia pereiti prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi
suvokiant sveikatos stiprinimo ir judėjimo naudą“, - teigė
ministras.
Anot jo, iki vasario pabaigos bus paskelbti 2013 metų brandos
egzaminų projektai. Tais metais egzaminus pirmąkart laikys jau pagal
atnaujintas programas mokęsi abiturientai.