„Kai buvo balsuojama dėl pavardžių rašymo vartojant nelietuviško raidyno ženklus, aš susilaikiau, nes visada siekiau ir sieksiu, kad teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai, kokie jie bebūtų. Kaip užsienio reikalų ministras aš gyniau, ginu ir ginsiu mūsų piliečių interesus - lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautybių atstovų, kurie yra Lietuvos piliečiai, ir tikiu, kad viskas, kas daroma mūsų valstybėje, daroma siekiant gerinti mūsų piliečių padėtį“, - sakė A. Ažubalis antradienį per metinę spaudos konferenciją.
Paklaustas, ar jo bendrapartietis premjeras Andrius Kubilius, ragindamas priimti nelietuviškų pavardžių rašymą originaliais rašmenimis įteisinantį įstatymą, užsienio reikalų ministras išsisuko, atsakydamas, kad kiekvienas situaciją mato ir interpretuoja savaip. Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat žurnalistams sakė nespekuliuosiąs, ar reikėtų referendumu spręsti šį klausimą.
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad pusė gyventojų nepritartų Lietuvos piliečio vardo ir pavardės rašymui asmens tapatybės dokumentuose originalo kalba lotyniškomis raidėmis su diakritiniais ženklais. Tokių yra daugiau tarp neturinčių vidurinio (62 proc.) ir kaimo vietovių gyventojų (57 proc.).
15 proc. Lietuvos gyventojų pritartų ir lotyniškų, ir diakritinių ženklų vartojimui. Daugiau pritariančių yra tarp jaunimo (20 proc.), turinčių aukštąjį išsilavinimą (22 proc.), aukščiausioje pajamų grupėje (22 proc.), vilniečių (28 proc.).
Dauguma - 78 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad tautinės mažumos Lietuvoje nėra diskriminuojamos. Daugiau diskriminaciją minėjo jaunimas, tai yra, asmenys iki 29 metų, tokių buvo 40 proc.
Lenkiškų raidžių rašybos įteisinimas asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, vietovardžių rašymas ir lenkų kalba vietovėse, kur gausiai gyvena šios tautinės mažumos atstovų, yra nuolat iš lenkų pusės primenami klausimai. Ypač aštriai šią problemą kelia Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorovskis, kurio giminės medis driekiasi ir Lietuvoje, viešai tvirtina jaučiantis sentimentų Lietuvai ir norėtų, kad santykiai būtų glaudesni, tačiau pažymėjo, kad negalima užsimerkti dėl tarpvalstybinių susitarimų nevykdymo.
„Bet nusivylimas Lietuvos lenkų problemų sprendimu negali reikšti bendradarbiavimo įšaldymo kitose srityse, kurios yra reikšmingos abiem šalims“, - interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ dėstė B. Komorowskis.
Šios pozicijos, atrodo, laikosi ir Lietuvos diplomatijos vadovas, kuris pažymi, kad įsisąmoninta politinė atsakomybė už regiono saugumą - ekonominį, socialinį karinį - gula ant abiejų valstybių pečių.
„Aš nematau kitos išeities, kaip strateginė partnerystė tarp Lietuvos ir Lenkijos“, - sakė A. Ažubalis.
Ministras nesutinka, kad santykiai pasikeitė staiga, ir pokyčius santykiuose sieja su išaugusiomis Lenkijos ambicijomis.
„Santykiai, mano nuomone, pradėjo kisti dar 2008 metais“, - sakė A. Ažubalis.