Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymas ta apimtimi, kuria kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, kad jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
(sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai
sunkaus nusikaltimo, net jei tokia nusikalstama veika vėliau buvo
dekriminalizuota, neprieštarauja Konstitucijai.
Į Konstitucinį Teismą kreiptis buvo prašęs ir pats K.Pūkas.
LVAT jis skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą
pašalinti jį iš kandidatų sąrašų, nes jis nenurodė teistumo.
Pasak K.Pūko, sovietmečiu jis buvo nuteistas už veiką, kuri
Nepriklausomybės laikais buvo dekriminalizuota - spekuliaciją.
LVAT nutartyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, atsižvelgiant
į lygiateisiškumo principą, įstatyminis reglamentavimas galimai
neturėtų būti vienodas asmenims, teistiems už nusikalstamas
veikas, kurios vėliau buvo dekriminalizuotos ir asmenims, nuteistiems
už nusikalstamas veikas, kurios nedekriminalizuotos ir kurios pagal
galiojančius įstatymus pripažįstamos pavojingomis,
užtraukiančiomis baudžiamąją atsakomybę.
Iš viso iki vasario 22 dienos LVAT gavo 22 bylas, susijusias su
vasario 27 dieną įvyksiančiais savivaldybių tarybų rinkimais.
Visose jose skundžiami įvairūs VRK sprendimai.
Į teismą dažniausiai kreipiamasi dėl VRK sprendimų panaikinti
kandidatų, kurie nenurodė, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu
buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimą,
dėl įvairaus pobūdžio neatitikimų kandidatų anketose bei kitais
su artėjančiais rinkimais susijusiais klausimais.
LVAT teigia šias bylas nagrinėjanti tvarka. Be to, šio teismo
sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.