Nuvaikyti jų neįstengė netgi arkivyskupas S.Tamkevičius, pašventinęs teismo pastatą, o šio teismo vadovas A.Milinis, pasijutęs bejėgis prieš antgamtines jėgas, nusprendė apskritai sprukti.
Kitkuo nei piktųjų dvasių kerais sunku paaiškinti, kodėl šio teismo teisėjai tampa primityviais sukčiais, isteriškais gatvės rėksniais ar sveiką protą praradusiais žmonėmis.
Kad už pinigus teisėjai gali priimti vieną ar kitą sprendimą – vieša paslaptis.
Tačiau, ko gero, tiktai piktųjų dvasių sugundytas teisėjas imtųsi klastoti savo kolegų parašus. Įtariama, kad būtent taip darė ilgametę darbo patirtį turintis teisėjas A.Stankus.
Matyt, piktosios dvasios Kauno apygardos teismo teisėjai N.Venckienei įpiršo mintį, kad jos kolega J.Furmanavičius – vaikų tvirkintojas. Teisėjos brolis D.Kedys užuominą suprato – teisėjas buvo nužudytas.
Nors teismas ir buvo šokiruotas, teisėja N.Venckienė liko darbe. Tiesa, ji čia pasirodo retai, kai atneša nedarbingumo pažymėjimą.
Tačiau liga netrukdo jai kovoti su pedofilijos šmėkla ir grumtis dėl brolio dukters įvairiose instancijose, konferencijose ir varstyti teismų duris.
Tuo tarpu per sausį ši teisėja neišnagrinėjo nė vienos bylos.
Dabar net sunku pasakyti, kas ji – teisėja ar skundų rašinėtoja, kovotoja prieš tariamą pedofilų klaną ar visuomeninės organizacijos kūrėja.
Tačiau būna ir taip, kad piktosios dvasios atima teisėjams galimybę apskritai mąstyti.
Štai šiame teisme jau daugiau kaip metus nagrinėjamas vienos garsios visuomeninės organizacijos ir banko ginčas dėl suteiktos paskolos grąžinimo.
Atrodytų, situacija paprasta ir aiški – paskolintus pinigus reikia grąžinti.
Tačiau teismas niekaip neįstengia suvokti, kad parašais patvirtinta paskolos sutartis – ne labdara.
O gal nenori, nes piktosios dvasios šnabžda kitaip.