Pasak KAM, didžiausia turto įsigijimui skirta suma - 39,2 mln.
litų - šiemet bus išleista tęsiant mokėjimus už du „Hunt“
klasės minų paieškos ir nukenksminimo laivus, įsigyjamus iš
Jungtinės Karalystės. Praėjusių metų pabaigoje pirmasis iš
įsigyjamų laivų jau prisišvartavo Klaipėdoje ir aktyvią tarnybą
planuojama pradės šių metų viduryje. Antrasis laivas Lietuvos
krantus turėtų pasiekti kovą.
„Naujieji Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai vykdys
reguliarią jūros dugno žvalgybą, minų paieškos ir nukenksminimo
operacijas, taip užtikrindami laivybos, žvejybos, techninių ir
inžinerinių darbų Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir
išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje saugumą. Laivai
taip pat vykdys patruliavimo jūroje, paieškos ir gelbėjimo
užduotis. Krizės atveju kovos su minomis laivai užtikrins švarias
uostų prieigas ir teritorinius vandenis, saugų ir atvirą jūrų
kelią sąjungininkų pastiprinimui“, - teigia KAM.
Planuojama, kad laivai, rotuodamiesi su kitų NATO šalių
laivais, dalyvaus NATO greitojo reagavimo pajėgų, NATO nuolatinės
parengties kovos su minomis junginio minų paieškos ir nukenksminimo
operacijose. Lietuva kartu su Estija ir Latvija taip pat dešimtmetį
plėtoja bendro kovos su minomis junginio BALTRON projektą, kuriame
dalyvauja minų paieškos ir nukenksminimo laivai.
Antras pagal brangumą pirkinys šiemet bus nauja radiolokacine
oro erdvės stebėjimo įranga.
„Šiam projektui vykdyti šiemet iš KAM lėšų planuojama skirti
apie 19 mln. litų“, - teigiama Krašto apsaugos ministerijos atsakyme
BNS.
Pasak KAM, dar 2007 metais su NATO konsultacijų, valdymo ir
kontrolės agentūra (NC3A) pasirašytas susitarimas, kuriuo
ministerija įgaliojo šią agentūrą pagal NATO procedūras iš
Aljanso šaliai atstovaujančio gamintojo nupirkti radiolokacinę
techniką ir prižiūrėti sutarties įgyvendinimą.
Pasak krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, radarų
pirkimo konkursas jau yra įvykęs, o viso projekto įgyvendinimas
atsieis apie 120 mln. litų.
„Jie buvo įgalioti sudaryti pardavimo ir pirkimo sutartis su
gamintoju ir konkursai buvo ten skelbiami - NATO, ne Lietuvos“, - BNS
sakė R.Juknevičienė.
Jos teigimu, siekiant stiprinti šalies oro erdvės stebėjimą ir
apsaugą, bus įsigyti du ilgo nuotolio oro erdvės stebėjimo
radarai. Radarai bus paruošti naudoti 2015 metais, iki to laiko
Lietuva baigs mokėti už juos, taip pat bus sukurta ryšių
infrastruktūra bei parengtas personalas dirbti su nauja technika.
Naujieji radarai kariuomenėje pakeis tris techniškai pasenusius
sovietų gamybos ilgo nuotolio radarus. Juos planuojama įrengti
esamuose, tačiau rekonstruojamuose Karinių oro pajėgų oro erdvės
stebėjimo ir kontrolės valdybos postuose Prienų bei Šilutės
rajonuose.
Nuo 2006 metų, kai buvo inicijuotas oro erdvės stebėjimo ir
gynybos tobulinimo projektas, iki šiol jam įgyvendinti jau išleista
apie 15 mln. litų. Šią sumą sudaro išlaidos už įsigijimo
studiją, projekto sutarties administravimą, komandiruotes,
projektavimo ir kitus darbus.
R.Juknevičienė sakė negalinti atskleisti visų įsigijimo
detalių, nes jis susijęs su nacionaline ir NATO paslaptimi.
Viena iš priežasčių, paskatinusių galvoti apie naujų radarų
įsigijimą, buvo 2005 metų rugsėjį Šakių rajone sudužęs
Rusijos naikintuvas „Su-27“, kuris, pasak ministrės, į Lietuvą
įskrido nepastebėtas.
„Viena iš priežasčių buvo nepakankamai kontroliuojama mūsų
oro erdvė. Tada mūsų radarai neužfiksavo tokių dalykų. Tada
prasidėjo ta diskusija ir tapo prioritetu. Šiuo atveju sutampa ir
mūsų nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimas ir kolektyvinė
NATO gynyba“, - sakė R.Juknevičienė.
Taip pat, anot jos, naujos radiolokacinės technikos įsigijimas
yra sąlyga norint išsaugoti NATO oro policijos misiją Lietuvoje.
Taip, be kita ko, prisidedama ir prie NATO rytinių sienų apsaugos.
„Šiandien ji atliekama su tokiais pajėgumais, kokie yra, bet tai
yra viena iš sąlygų, jei mes norime turėti nuolatinę NATO oro
policijos misiją“, - dėstė KAM vadovė.
2011 metų KAM biudžete įsigijimams iš viso numatyta 90,8 mln.
litų arba 10,4 proc. viso ministerijos biudžeto.
Iš jų 9,5 mln. litų planuojama skirti transporto priemonių ir
specialios technikos įsigijimui. Šia įranga ir technika bus
aprūpinami tarptautinėse operacijose dalyvaujantys Lietuvos
daliniai.
1,1 mln. litų bus skiriama Aviacijos bazės Šiauliuose
infrastruktūros plėtrai - objektų apsaugos sistemų įrengimui,
kitiems darbams.
Vykdant investicijų projektą „Karinių jūrų pajėgų valdymo,
kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas“, 1,6 mln. litų numatoma
skirti jūrų stebėjimo informacinės sistemos įdiegimui Karinėse
jūsų pajėgose. 2010 m. pradėto įsigijimo projekto pagrindinis
etapas - Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo
tarnybos automatizavimas - turėtų būti užbaigtas šiemet.
2 mln. litų numatoma skirti karinių mokymo pajėgų dalinių
infrastruktūros plėtrai, 400 tūkst. litų - Pabradės poligono
infrastruktūros plėtrai, kur planuojama pradėti kurti „mūšis
mieste“ mokymo bazę. 1 mln. litų planuojama skirti tęsiamai Vytauto
Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcijai.