Atvykusieji ta proga J.Jakonytės ir I.Šeduikio paruoštame stende galėjo pamatyti 1918 m. priimto Vasario 16-osios ir1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktų kopijas, nuotraukas su Nepriklausomybės akto signatarais. Salėje buvo eksponuojami Lietuvą garsinantys gintaro, medžio bei molio meno dirbiniai, K.Čiurlionio paveikslų kopijos, menininko J.Kalinausko proginiai Lietuvai skirti medaliai iš Raimundo Balčaičio kolekcijos, margaspalvės austinės tautinės juostos, senos lietuviškos tarpukario leidimo knygos.
Eksponatus parodai parūpino patys bendruomenės lietuviai. Ypatingą susidomėjimą kėlė iš dežučių suręsta “Gedimino pilis”, puošta lituanistinės mokyklos “Lietuvėlė”vaikų piešiniais, skirtais konkursui ”Tevynė Lietuva”. Trispalvėse širdutėse minėjimo dalyviai rašė savo palinkejimus Lietuvai, iš kurių sudėlioti Lietuvos žemėlapio kontūrai.
Šventinį koncertą surengė lituanistinės mokyklos”Lietuvėlė” mokiniai, jų teveliai ir mokytojos. Scenarijų mokinių pasirodymui parašė mokyklos vadovė Auksė Motto, o vaikus lavino ir dainų atlikimu rūpinosi muzikos profesionalė pedagogė Violeta Kundrotienė, kartu ir akompanavusi dainavusiems. Joms talkino mokytojos Rasa Lukošienė, Onutė Stučkienė, Reda Šešelgienė.
Dar tik pusmetį gyvuoja centrinio Naujojo Džersio lituanistinė mokykla “Lietuvėlė”, bet energingas ir nepavargstantis mokytojų kolektyvas, mokinių tėveliams padedant, jau penktai šventei paruošė vaikučų koncertą.
”Tauta –- ne vien kalba, gimtoji žemė, tauta – taip pat ir atmintis”, – mokinių pasirodymą pradėjo koncerto vedėja Ainutė Balčaitytė. Skambant J.Naujalio ir Maironio dainai “Graži tu mano brangi Tėvyne”, į sceną, papuoštą Trispalve, žengė mokinukai bei mokytojos, nešini mažytėmis veliavėlėmis. Šventę sveikinimo žodžiu pradėjo mokyklos vadovė Auksė Motto, kviesdama “Tautiškai Giesmei”. Jai nuskambėjus, susirinkusius sveikino šių eilučių autorė.
Kviestinis svečias Leikvudo estų asociacijos prezidentas Priitas Paarmingas priminė, kad estų tauta visados palaikė Lietuvą kovoje už Nepriklausomybę, ir palinkėjo ją branginti. Ponia Vida Lanys prisiminė, kaip Lietuvos pokario emigrantai godžiai skaitė tuomet Lietuvoje draustą A.Šapokos “Lietuvos istoriją”, ir prilygindavo ją ”Katekizmui”.
Minėjimo dalyvius “Kepurine” sveikino lietuvaitės šokėjos. “Tu mažutė, tu telpi visa į Čiurlionio karalių delnus…”,”..lyg sesė Prie Baltijos prigludus” – pačias gražiausias lietuvių poetų eiles deklamavo mokinukai. O tarp eilėraščių ir lietuviškos dainos skambėjo. Vaikai choru dainavo N.Kavaliauskaitės “Lietuva”; vyresniųjų mergaičių grupė su mokytojomis pritarė Kamilei Lukošiūtei, skardenančiai žemaičių krašto dainą “Cibitis”. Lietuviškas dainas “Balnokit broliai žirgus”, “Vai ko nusižvengei”, “Žemė Lietuvos” skambiai su vaikais kartu traukė tėveliai, šokėjai ir žiūrovai.
Vos tik spalio menėsį susibūręs, scenoje debiutavo Džanetos Bublienės vadovaujamas tautinių šokių kolektyvas, lietuviškais šokiais “Gyvataras”, “Gailingis” ne vienam žiūrovui jaudulio ašarą išspaudęs. Visur ir daug ką nuveikti suspėjanti šokėja Livita Skučaitė pasiuvo tautinius scenos drabužius visam kolektyvui.
“L+IE bus LIE, T+U bus TU, V+A bus VA” pagal jau šiandien šviesios atminties poetą J.Marcinkevičių skiemenavo vaikai, o pabaigoje – jau ir žiūrovų lūpose skambiai nuaidėjo “LIETUVA!”. Po koncerto šventės dalyviai ir svečiai buvo kviečami paskanauti Loretos Balčaitienės keptų pyragų, pasivaišinti arbatos arba kavos puodeliu, o kas norėjo, galėjo pasižiūtėti ekrane demonstruojamą nepriklausomos Lietuvos kino kroniką (Pijaus Šešelgio montažas). Matėme pirmuosius nepriklausomos Lietuvos prezidentus Aleksandrą Stulginskį ir Antaną Smetoną 1925 ir 1928 metų Vasario 16-osios šventėse laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune.
Prisimenant juos ir jų nuopelnus Lietuvai, dar prasmingesni tampa žodžiai “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!”, net jei už jūrų marių, toli nuo Lietuvos likimas mus atvedė.