Tyrimo metu nustatyta, kad komisijai pateiktas garso įrašas nėra vientisas: nėra nei pradžios, nei pabaigos; įrašo vidurys – iškirptas; dialogas – nenuoseklus. Gauti originalų įrašą komisija neturi galimybės, nes, anot Š. Skučo, jis yra sunaikintas. Todėl komisija šį įrašą vertino kritiškai ir negalėjo laikyti neginčijamu ir tinkamu įrodymu įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti.
Komisija iš esmės nepritaria tokiam įrodymų rinkimo būdui. Ji mano, kad tokius įrodymus būtina rinkti tik teisėtomis ir sąžiningomis priemonėmis, savo veiksmus suderinus su atitinkamomis teisėsaugos institucijomis, užtikrinančiomis pareiškėjo apsaugą.
Tačiau komisija, pritardama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos išvadai, kad minėtais veiksmais V.Navickas pažeidė Politikų elgesio kodekso nuostatas, atkreipia dėmesį, kad įrašyti buvusio Vilniaus mero pasisakymai, nors jie ir būtų paimti iš konteksto, vienareikšmiškai neatitinka institucijos vadovui bei savivaldos politikui Politikų elgesio kodekso nuostatomis keliamų moralės bei profesinės etikos reikalavimų ir yra netoleruotini.
Taip pat komisija atkreipia dėmesį į šiuo metu galiojantį, jos nuomone, ydingą savivaldybės kontrolieriaus veiklos teisinį reguliavimą, kai subjektas, prižiūrintis savivaldybės turto, jos biudžeto ir piniginių išteklių valdymą, skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų pačių savivaldybės kontrolieriaus kontroliuojamų subjektų, t.y. savivaldybės tarybos. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina esminio kontrolieriaus veiklos principo – nepriklausomumo: palieka jį atvirą politiniam spaudimui.