Nors šių metų sostinės biudžetas bus apie 140 mln. litų mažesnis nei pernai, meras Raimundas Alekna pasidžiaugė, kad švietimui skirta daugiau – 636 mln. litų (pernai – 571,5 mln. litų), daugiau lėšų sulauks ir socialinės apsaugos sektorius.
Pagrindines biudžeto pajamas sudarys dotacijos iš valstybės biudžeto – 432 mln. litų (43,7 proc.) ir mokesčiai – 454,3 mln. litų (46 proc.). Numatomą 211 mln. litų biudžeto deficitą planuojama dengti skolintomis lėšomis.
Algos kils ne visiems
„Džiaugiuosi, kad pavyko patvirtinti tokį biudžetą.
Numatyta, kad socialiniams darbuotojams, kurie dirba tokį sunkų darbą, galėsime padidinti atlyginimus net 20 procentų. Jie buvo smarkiai sumažėję”, – tvirtino meras R.Alekna.
Tačiau kitiems darbuotojams apkarpyti atlyginimai kol kas nedidės.
Pinigų biudžete numatyta ir naujo priestato prie „Gabijos” gimnazijos projektavimo darbams. Šiais metais žadama baigti remontuoti sporto mokyklą „Tauras”, nesustos kitų ugdymo įstaigų ir pastatų renovavimo programos.
„Tačiau naujiems projektams įgyvendinti lėšų nenumatyta. Lėšos išskirstytos tiems projektams, kurie turi būti įgyvendinti iki šių metų pabaigos ir yra iš dalies finansuojami ES lėšomis”, – patikslino R.Alekna.
Mokesčiai išplaukia kitur
Šiais metais tikimasi surinkti 323,7 milijono litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Bet Valstybinė mokesčių inspekcija prognozuoja, kad ši suma gali būti mažesnė maždaug 15 milijonų litų, nei numatyta.
Praėjusiais metais vietoj suplanuotų 458,5 mln. litų GPM įplaukų į savivaldybės biudžetą pateko 81,4 mln. litų mažiau.
Nors GPM sudaro nemažą dalį Vilniaus biudžeto, jis iki šiol kelia didžiausią galvos skausmą. Dauguma Lietuvos savivaldybių gauna nuo 95 iki 100 procentų jų surenkamo gyventojų pajamų mokesčio.
Į Vilniaus biudžetą patenka tik 22 proc. surinkto GPM.
Sostinės vicemeras socialdemokratas Romas Adomavičius teigė, kad gavus bent 40 proc. GPM – 200–250 mln. litų, nereikėtų sukti galvos, kaip padengti biudžeto deficitą ir iš kur skolintis.
Būtent GPM vis labiau didina Vilniaus skolas, nes lėšos iškeliauja į kitas savivaldybes.
Pagal įstatymus žmogus turi gauti viešąsias paslaugas ten, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Tačiau daugelis neva gyvenančių kitur iš tiesų dirba Vilniuje.
„Susitikimuose su įmonių vadovais kalbamės, kad paragintų savo darbuotojus iš kitų Lietuvos miestų, jau įsikūrusius Vilniuje, deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą.
Sostinei reikia papildomų finansinių išteklių.
Juk tie pinigai bus skirti pagerinti infrastruktūrą, kitiems dalykams, kuriais jie, gyvendami Vilniuje, tikrai naudojasi”, – teigė R.Alekna.
Prasidėjus pavasario sesijai Seime Vilniaus politikai sieks, kad būtų pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.
Iki šiol bandymai prisibelsti į Finansų ministerijos, Vyriausybės ir Seimo duris buvo nesėkmingi.
Naujų skolų tikisi nepalikti
Tačiau dar didesnis politikų galvos skausmas tvirtinant biudžetą buvo 875 mln. litų skola. Pernai ją pavyko sumažinti tik 35 milijonais litų.
Šiemet biudžete numatyta 140,8 mln. litų skirti skoloms už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes padengti.
„Prieš tai darbas buvo tik imituojamas. Nors darbai sostinėje vyko, už juos nebuvo atsiskaitoma: įmonės negaudavo pinigų, todėl negalėjo sumokėti darbuotojams, kuriems atlyginimai vėluoja ne vieną mėnesį.
Sėdžiu ir vis dar darau 2009 metų pirmojo ketvirčio pavedimus”, – piktinosi R.Alekna.
Pirmiausia žadama atsiskaityti su komunalinėmis įmonėmis, savivaldybės bendrovėmis „Vilniaus troleibusai” bei „Vilniaus autobusai”, apmokėti skolas įmonei Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklams.
„Šiemet biudžete numatyta pakankamai lėšų, kad užtektų apmokėti sostinės ugdymo įstaigų komunalinius mokesčius ir nepalikti naujų skolų.
Be to, didžiąją dalį darželių bei mokyklų skolų už šildymą ir kitus mokesčius taip pat tikimės padengti”, – sakė R.Adomavičius.