Pasak A.Laaneotso, tokiai mažai šaliai kaip Estija vienintelė
galimybė - mišri sistema, susidedanti iš kelių profesionalių
dalinių ir didelės atsargos karių armijos.
„NATO karinėje vadovybėje visi sutina su tuo, kad kitokių
variantų mes neturime“, - pažymėjo generolas leitenantas.
„Latvija ir Lietuva turi liūdną samdomosios armijos patyrimą.
Kažką byloja ir tai, kad NATO laiko Estiją stipriausia iš Baltijos
šalių“, - sakė A.Laaneotsas.
Pasak jo, Estijoje darbo užmokesčiams išmokėti sunaudojami 35
proc. gynybos biudžeto, o Latvijoje ir Lietuvoje - 60-65 procentai.
„Įskaičiavus lėšas, kurių reikia misijai Afganistane, galima
sakyti, kad mūsų pietinių kaimynų valstybės gynyba neplėtojama.
Tuo tarpu mes pernai įsigijome 81 šarvuotąjį transporterį“, -
pažymėjo generolas leitenantas.
