Kovoti, o ne peštis

- Eiti reikia, nors gyvenimo planuose to ir nebuvo, - sako A. Stančikas. Vadovavimą žemdirbių parlamentui jis vertina kaip siekį suvienyti visas pieno, mėsos gamintojų, grūdų augintojų, sodininkų, daržininkų, kaimo bendruomenių organizacijas, šiandien neretai bandančias „peršokti save“. „Miške saulės užtenka ir ąžuolui, ir beržui, ir eglei, užtenka jos ir lazdynų krūmams vešėti, - kalba A. Stančikas, - taip turėtų gyventi ir žemdirbių organizacijos, susivienijimai. Lietuva – maža valstybė. Negalime tarpusavio peštynėmis suteikti džiaugsmo valdžioms Vilniuje ar Briuselyje.“

Oficialiais duomenimis, Lietuvos kaime yra trečdalis šalies gyventojų, dirba – beveik dešimtadalis, tačiau žemdirbio sukuriama pridedamoji vertė valstybei suteikia stabilų ekonominį pagrindą. „Klaidinga manyti, kad esame išlaikytiniai, juolab iš šalies biudžeto finansuojant Žemės ūkio rūmus“, - tvirtina A. Stančikas ir pateikia daugelio savivaldos organizacijų, pavienių ūkininkų siūlymus patvirtinti privalomąjį ŽŪR mokestį, koks yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tuomet žemdirbiai turėtų didesnę veikimo laisvę, o partnerystė su valdžios struktūromis nebūtų tokia skausminga. Ne paslaptis, jog daugiausia priekaištų dėl žemdirbių savivaldos kelia tie ūkininkai, kurie jokiose organizacijose nedalyvauja, nemoka mokesčių. „Tereikia pagalvoti, kokia motyvacija draugijų lyderiams dirbti už ačiū, dalyvauti susitikimuose su valdžia, verslo partneriais?“ - retoriškai klausia A. Stančikas.

- Ateityje žemdirbių laukia ne derybos, o tikras karas, - kalba LPGA tarybos pirmininkas A. Stančikas, - pieno, grūdų kainos šiandien auga palaipsniui, o ūkininkų išlaidos – vertikaliai, aukštyn kyla ir mokesčiai, artėja socialinis sprogimas.

A. Stančiko turimais duomenimis, Panevėžio mieste ir rajone yra apie 52 tūkst. pensininkų, dirbančiųjų – 51,2 tūkst. Verkia žemė maitintoja. Valstybė deklaruoja, jog žemės ūkis – šalies ekonomikos garvežys.

- Mus išgelbės tik vienybė, - tvirtina A. Stančikas, primindamas, jog artėja ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos agrariniam sektoriui lemtingi 2013-ieji. Kas dėl mūsų šalies žemės ūkio likimo derėsis (kovos) Briuselyje? Kokią viziją puoselėja mūsų žemdirbių organizacijos, ar šaliai atstovaujančių politikų „neišdurs“ geriau žinantieji anos valdžios koridorius?

„Iš dabar vardijamų kandidatų - B. Markausko, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Andriejaus Stančiko, Kupiškio r. ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus, žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko – bene geriausiai atrodo dabartinis Rūmų vadovas, nors ŽŪR pirmininko postas man atrodo simboliškas. Toks, kaip Didžiosios Britanijos karalienės sostas“, - „Ūkininko patarėjui“ teigė buvęs žemės ūkio ministras (1994-1996 metais) Vytautas Einoris. Buvusiam Seimo KRK pirmininkui (2004-2006 metais) Jonui Jagminui visi minimi kandidatai atrodo stiprūs, tačiau konkrečią pavardę Seimo socialdemokratų frakcijos narys atsisakė nurodyti.

ŽŪR pirmininkas B. Markauskas norėtų, kad jį pakeistų A. Stančikas. „Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ organizatorius ir valdybos pirmininkas A. Stančikas yra tikras kaimo patriotas, tvirtą stuburą turintis žmogus. Artėja pats svarbiausias laikotarpis žemės ūkio sektoriui – Europos Komisija svarsto naująją ES bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemdirbiams reikia tokio vado, kuris tvirtai gintų jų teises Vilniuje ir Briuselyje. A. Stančikas tai sugebėtų. Kviečiu ŽŪR 10-ojo suvažiavimo delegatus balsuoti už jį. O B. Markauskas būtų puikus A. Stančiko pagalbininkas – ŽŪR vicepirmininkas“,- „Ūkininko patarėjo“ pakalbintas tvirtino agroverslininkas, mecenatas Ramūnas Karbauskis. Tokį pat ŽŪR vadovybės tandemą (Rūmų pirmininkas - A. Stančikas, jo pirmasis pavaduotojas – B. Markauskas) įsivaizduoja ir „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius, Žemės ūkio rūmų signataras Vytenis Neverdauskas.

„Žemės ūkio rūmai – trečioji agrarinė Lietuvos institucija po ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto. Tačiau Rūmai šiandien atstovauja vien stambiesiems ūkiams, kurių valstybėje tėra mažiau nei 1 proc.! Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga apskritai galvoja pasitraukti iš tokių Rūmų. Nė vienas kandidatas iš dabar vardijamų mums netinka“, - savo poziciją išsakė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

„Rūmai neatlieka savo paskirties. Turi pasikeisti visa ŽŪR vadovybė. Rūmuose pagaliau reikėtų nustatyti normalią pareigūnų rotaciją, keisti netikusią tradiciją – tie patys veikėjai sėdi postuose po 6-9 metus ir nieko gero kaimui nepadaro. ŽŪR pirmininkas renkamas nedemokratiškai – Ūkininkų sąjunga, LŽŪBA turi po 2 balsus, o rajonų žemdirbių asociacijos, pavaldžios Rūmams ir iš jų kasos gaunančios atlyginimus – 28 mandatus! Reikia keisti tokią nešvarią „tvarką“. Kitaip Žemės ūkio rūmų administraciją gali ištikti ilgasėdžių Šiaurės Afrikos diktatorių likimas – juos nušlavė permainų trokštantys paprasti arabai. Kandidatuosiu į ŽŪR pirmininko postą. Žinau, ko reikia kaimui, žemdirbiams. Savo komandą jau esu numatęs“, - visa, kas guli ant širdies, išdėstė Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, atsakydamas į „Ūkininko patarėjo“ klausimą.